“Tiesioginiai merų rinkimai” – šiandien šią frazę dažnai galime išgirsti tariant politikų ir ekspertų lūpoms. Neseniai vienos bendrovės atlikta apklausa rodo, jog žmonės entuziastingai palaiko šią idėją, kuri, beje, nėra nauja Lietuvoje. Apie tai kalbama jau keletą metų, tačiau akivaizdaus postūmio kol kas nėra.Kaip ir kiekvienu klausimu, taip ir šiuo klausimu yra jo šalininkai ir oponuojanti pusė. Visada yra „už“ ir visada yra „prieš“. Šiai idėjai pritaria ne tik visuomenė, bet ir Lietuvos savivaldybių asociacija, Prezidentė bei pavieniai politikai ir liberalios partijos. Tiesa, neliberalios partijos šiuo klausimu pasisako santūriai. Tačiau nepasaint to, toks palaikymas atrodo turėtų „pramušti“ tą blokadą. Tačiau kol kas anaiptol taip nėra. Kodėl? Ko gero taip yra todėl, kad priėmus tokį sprendimą, tektų atlikti kone esminę savivaldybės institucinės sandaros pertvarką, numatyti mero galias ir tai kam jis atstovautų. Todėl visi pranašumų ir trūkumų įverčiai turi būti gerai išanalizuoti. Prisipažinsiu, aš esu už tai, kad Lietuva turėtų tiesioginius merų rinkimus. Tačiau esti ir tokių aspektų, kurie verčia įsigilinti į galimai susiklostančias situacijas, esant tokiai tvarkai. Visiškai subjektyvi argumentacija „už“ ir „prieš“.

Trys argumentai, kodėl tiesioginiai merų rinkimai būtų gėris:
1) Tokia tvarka dar labiau leistų visuomenei pasijusti dalyvaujant savivaldoje. Apklausos rodo, kad net 82 procentai respondentų nesijaučia dalyvaujantys savivaldoje. Tai tragiški skaičiai. Žmonės galėtų išsirinkti žmogų-asmenybę, kuris geriausiai atstovautų jų interesams. Kaip rodo tos pačios apklausos rezultatai, rinkėjai renkasi kandidatą, atsižvelgdami į tai kokia jis asmenybė, o ne į tai kokiai partijai priklauso. Žmonėms reikia charizmatiškų lyderių.
2) Sprendžiant iš statistikos, galima daryti prielaidą, jog tiesioginiai merų rinkimai skatintų visuomenės pilietiškumą bei aktyvumą rinkimuose.
3) Tai sustiprintų savivaldą, nes neišvengiamai didėtų atsakomybė prieš gyventojus bei jų interesus.

Trys argumentai, kodėl tiesioginiai merų rinkimai nebūtų gėris:
1) Manipuliacijos rinkėjais. Nuogąstavimai, kad esant tokiai tvarkai įsivyrautų populizmas turi pagrindo. Galimos ir tokios apraiškos, kad turtingesni „dėdės“ kandidatai bandytų ar net galėtų nupirkti žmonių balsus. Juk pas ką pinigai – pas tą ir valdžia. Deja, bet Lietuvos praktikoje šis posakis vis dar neretai pasitaiko. Yra ir kontrargumentas, paneigiantis mano nuogąstavimus. Tačiau čia turiu omeny socialinio reiškinio apraišką – populizmą.
2) Silpnėtų partinė sistema. Rinkimai – vienas iš esminių aspektų darančių įtaką partinės sistemos stabilumui. Be to, pavyzdžiui, mero atstovavimas daugiau gyventojų, nei valdančiosios daugumos interesams, iššauktų konfliktines situacijas tarp institucijų. Žinoma, visuomenei tai nėra didelis minusas.
3) Galių (ne)priskyrimas merui. Tai bene dažniausiai eskaluojama šiandienos problema, kalbant apie tiesioginius merų rinkimus. Kokias galias turėtų ir kokių neturėtų meras? Kaip jas tinkamai priskirti? Kokia mero atsakomybė? Kaip jis būtų kontroliuojamas?
Norėdami įgyvendinti šią idėją, turėtume remtis šalimis, kuriose tokia tvarka jau sėkmingai egzistuoja. Tokių šalių Europoje yra ne viena – Norvegija, Portugalija, Austrija, Slovėnija ir t.t. O į klausimą ar mes 2011 metų savivaldos rinkimuose turėsime tiesioginius mero rinkimus, atsakyčiau taip: „(ne)turėsime, galbūt, nežinau…“.

Komentarai

koment.