Chaosas valdininkų galvose. Bent jau tokia mintis peršasi stebint šių dienų realijas. Kai kas sako, kad toliau tęsiasi piliečių kišenių uzurpaciniai veiksmai. Tokias nuomones iššaukė dabartinis PSD (privalomo socialinio draudimo) mokestis. Dabar, ko gero, kiekvieno dievobaimingo piliečio ir sunkmečio prispaustų atsivertusių bedievių malda prasideda tokiais žodžiais: „Dieve, padėk jiems, jie nežino ką daro…“.
Vyriausybei paskelbus, kad paskutines kelnes baigiantys pamesti piliečiai yra skolingi valstybei, kilo visuotinio pasipiktinimo banga. Dabartinę situaciją taikliai apibūdina buvusio sveikatos apsaugos ministro Algio Čapliko paminėti žodžiai: „Šiuo metu po to šoko…“. Visuomenė šokiruota. Politiniai sprendimai, kurie šokiruoja visuomenę yra pasmerkti kritikos lavinai. Apmaudu tai sakyti, bet kyla įspūdis, kad valstybė stokoja elementarios pagarbos savo piliečiams. Visas šitas chaosas ir pasipiktinimas kilo dėl to, jog valdžia neįpareigojo arba netinkamai įpareigojo atitinkamas valstybės institucijas, informuoti visuomenę šiuo klausimu. Todėl natūralu, jog iš dangaus nukritusi skola, daugumoje atvejų, yra informacijos stokos pasekmė. Dabar tai pripažįsta net patys valdininkai. Tačiau ne tik reikiamos informacijos neskelbimas yra pykčio bangos šaltinis. Pats įstatymas, labiau į jį įsigilinus, vietomis yra iracionalus. Tarkime, kad ir punktas, jog pilietis, savarankiškai mokėdamas įmokas, einamuoju laikotarpiu pavėlavęs sumokėti įmoką, netenka draudimo trims mėnesiams, tačiau už juos vis tiek turi susimokėti. Sutikime, logikos ir sąžiningumo čia maža. Kartais valdžia primena išsiblaškiusį studentą, kuris paskutinę naktį susizgrimba, kad rytoj svarbus egzaminas. Neapdairūs ir neatsakingi politiniai sprendimai, ypač mokesčių politikos sferoje, tik skatina socialinius viršįtampius. Negalima išleisti įstatymo ir post factum spręsti, ką, galbūt, nuo jo dabar atleisti ir ką „nuteisti“. Tai turi būti iš anksto numatyta įstatymiškai. Tokie veiksmai dar labiau spartina pasitikėjimo, kuris ir taip rekordiškai mažas, vyriausybe regresą. Populistiniais pareiškimais garsėjantis „tvarkietis“ Valentinas Mazuronis leptelėjo, jog Prezidentė turėtų pareikšti nepasitikėjimą vyriausybe. Visuomenė jau seniai tai padarė. Negi Prezidentės užuominos, turinčios nepasitikėjimo pareiškimo potekstę, turi būti rodiklis vyriausybei susiimti ir apdairiau priiminėti politinius sprendimus? Jai rodiklis turėtų būti visuomenės pozicija.

Nesakau, kad valdžia turi trauktis ir nepalaikau nei vieno, kuris yra už tai, nes nematau jokios alternatyvos esamai. Ji turi dirbti toliau. Tačiau darbas turi remtis racionalumo ir logiškumo principais. Politinius sprendimus privalu priiminėti tik sistemiškai išanalizavus jų numatytą įstatyminį pagrindą. Siekiant „reanimuoti“ pasitikėjimą valdžia, reikia daugiau apdairumo ir atsakingumo, ypač socialiai jautriuose sprendimuose. Kaip pasakytų sąjungininkai amerikiečiai: „Come on, government!“.

Komentarai

koment.