Rolandas Bražinskas: Baigėsi eilinis politinis farsas

Šiandien Klaipėdos apylinkės teismas ieškinį atmetė dėl esą neteisėtai Klaipėdos miesto tarybos nariams išmokėtų atlyginimų už darbą taryboje ir komitetuose. Kaip ir reikėjo tikėtis, vieno triukšmadario beveik trejus metus pūstas skandalo burbulas sprogo. Nuo pat šios istorijos pradžios nė akimirkos neabejojau, kad mano kolegos miesto Taryboje užsukta istorija – toli gražu ne nuoširdus rūpestis savo miestu bei valstybe, o tik dar viena šio spalvingo politiko viešųjų ryšių akcija, vargu ar atnešusi naudos pačiam jos sumanytojui, tačiau neabejotinai pakenkusi miesto politikų reputacijai, iššvaisčiusi mokesčių mokėtojų pinigus, savivaldybės valdininkų darbo laiką, kurį jie galėjo skirti darbui miestiečių labui, įklampinusi beprasmiškame darbe teisėsaugos institucijas.

2008 vasarą, kaip tyčia – prieš Seimo rinkimus, didžioji dalis buvusios ir dabartinės Klaipėdos miesto tarybos narių sužinojo besą vagys. Pasirodo, laviruodami atlyginimo už darbą Taryboje bei komitetuose tvarkos vingiais, 57 iš jų (o tai yra absoliuti dauguma) „siurbė“ miesto pinigus. Šią „amžiaus“ aferą, padedamas Savivaldybės kontrolierių tarnybos, kuriai vadovavo tos pačios partijos narė, „demaskavo“ vienas nepailstantis kovotojas už teisybę. Nereikšminga detalė – jam pačiam neteisėtas atlygis taip pat buvo išmokėtas (ir iki šiol į biudžetą negrąžintas), tad išties reikėjo daug ryžto įskųsti pačiam save (kaip žinia, būtent šio triukšmadario skundo Generalinei prokuratūrai pagrindu pradėtas neteisėto mokėjimo tyrimas, o vėliau ir vakar pasibaigęs teismo procesas).

Sutikite – skamba grėsmingai. Ką ir begalvoti klaipėdiečiams, savivaldybių rinkimuose balsavusiems už, jų nuomone, patyrusius, patikimus, gerbiamus politikus. Šio veikėjo burtų lazdele mostelėjus, beveik visi jie pasirodė esantys miesto turto grobstytojai. Ne ką mažiau nustebę ir patys tarybos nariai, tik „sąžiningojo“ kolegos dėka sužinoję, kad nusižengė įstatymui. Juk nustatyto dydžio kompensacijas už posėdžiuose praleistą laiką jiems į kadencijos pradžioje nurodytas banko sąskaitas pervesdavo savivaldybės administracija, kuri atitinkamai išmokėtam atlygiui sumokėdavo ir reikalingus mokesčius. Savo vardu galiu drąsiai patikinti ir neabejoju, kad man pritars visi kiti „nepagrįstu praturtėjimu“ kaltinami kolegos, kad jokių pažymų apie mūsų pagrindinėse darbovietėse negautas išmokas savivaldybės finansininkai neprašė, o jei taip būtų buvę padaryta – tokias pažymas pristatyti tikrai nebūtų buvę sunku.

Apmaudu, kad mūsų kolega, pastebėjęs procedūriškai neišbaigtą, painią atlygio mokėjimo miesto Tarybos nariams tvarką bei savivaldybės valdininkų darbo broką, nesiėmė realių veiksmų šiai problemai spręsti (sutinku, kad ne tik Klaipėdoje, bet ir visos Lietuvos savivaldybės tarybose, šią tvarką reikia tobulinti) – o instrumentų ir galimybių, būdamas miesto valdžioje, jis tikrai turėjo. Deja, šis veikėjas ir šioje situacijoje nusprendė susikrauti sau populiarumo taškų bei išsitraukė jau gan atšipusi mosikavimo skundais ginklą. Ne paslaptis, kad šis politikas Generalinę prokuratūrą verčia retai kada pagrindo turinčiais skundais, kuriais naudojasi kaip politinės kovos priemonėmis. Vargu, ar mūsų kolegai iš tiesų rūpi miestiečių gerovė – anaiptol, šis politikas nejaučia nė mažiausios sąžinės graužimo dėl to, kad jo šou akcijos suryja marias viešųjų resursų.

Klausite – kokių? Pagalvokite apie tai, kiek valandų, dienų, savaičių ir mėnesių tokios „kilmės“ skundams nagrinėti sugaišta teisėsaugos institucijos, kiek žmonių, paisydami nustatytos tvarkos, turi analizuoti ir nagrinėti pagrindo neturinčius pareiškimus. Nenuostabu, kad teisėsaugos institucijas vėliau kaltiname neveiklumu, lėtu, neefektyviu darbu – kuomet gi jiems užsiimti savo realia veikla? Į kvazi-reikalų karuselę įsukti ir savivaldybės specialistai, ypač teisininkai. Vietoj to, kad, pavyzdžiui, savo darbo laiką skirtų sutarčių dėl sniego kasimo paslaugų teikimo sudarymui, jie užimti teismais. Teismo slenksčius mina ir politikai, atsidūrę nusikaltėlių vietoje – jie priversti aiškintis, kodėl „ėmė“ atlygį už savo darbą, nors visos pusės žino, kad iki pat šios istorijos pradžios nė neįtarė, kad tas atlygis jiems mokamas pažeidžiant tvarką…

Neabejoju, kad dauguma mūsų sutiktų dirbti Tarybos nariu ir savanoriškais pagrindais (šiaip ar taip, tai jau iš dalies ir darome), tačiau nesutinku ir nesutiksiu, kad vieno politiko machinacijų dėka, kiti miesto tarybos nariai, tarp kurių tikrai yra daug miestų nusipelniusių žmonių, būtų vadinamai „nepagrįstai praturtėjusiais“, „nesąžiningais“, „miesto pinigų besigviešiančiais.“ Taip ne tik žeminami miesto labui dirbti besistengiantys žmonės, bet ir žlugdomas rinkėjų pasitikėjimas miesto valdžia ir politika apskritai. O to pasitikėjimo ir taip neturime labai daug…

Ir pabaigai. Sąžiningumo etalonu save laikančio kolegos noriu paklausti, kaip jis toliau ketina žiūrėti į savo kolegų miesto tarybos narių akis. Ar jie išgirs atsiprašymą? Kodėl iki šiol jis dar negrąžino „neteisėtai“ gauto atlyginimo ir kada ketina tai padaryti? Kaip šis skandalingas politikas pasiaiškins už iššvaistytus mokesčių mokėtojų pinigus, kurie buvo išleisti šiai jo inicijuotai bylai tirti? Nuoširdžiai noriu palinkėti kitų miestų savivaldybės tarybų nariams nesutikti savojo Naglio Puteikio, nes po kovotojo už teisybę kauke, deja, slypi tik sau politinės naudos siekiąs ir įvairiausias priemones tam panaudoti pasirengęs žmogus.

www.brazinskas.lt

Komentarai

koment.