E.Gentvilas: Klaipėdos uostas išsivalė

Šį savaitgalį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija švęs savo veiklos dvidešimtmetį. Šiandien uosto veikla Lietuvoje yra akivaizdžiausias pavyzdys, kad iš mūsų šalies traukiasi krizė. Netgi šalies Premjeras pasidomėjo, kodėl Klaipėdos uoste tokie geri veiklos rezultatai. Šis proginis interviu su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovu Eugenijumi Gentvilu apie tai, kas uostą paverčia stipriu, kuo jis išsiskiria iš konkurentų, kokia jo vizija ir veiklos galimybės.

– Kokia yra Klaipėdos uosto reikšmė Lietuvai?

– Skamba banaliai, bet Klaipėdos uostas yra tiesiausi Lietuvos vartai į Vakarų Europą ir pasaulį. Per Klaipėdą prekybos ryšiai palaikomi su 65 šalimis. Jame kasmet apsilanko per septynis tūkstančius prekybinių laivų.

Klaipėdos uostas taip pat yra ir Lietuvos ekonomikos vienas variklių. Tiesiogiai uoste sukuriama 4,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Įskaitant netiesioginę su uostu susijusią BVP dalį ji sudaro dar 16 proc.

Įdomūs yra ir kiti duomenys. Klaipėdos uoste perkrauta viena tona krovinių Uosto direkcijai atneša vidutiniškai keturis litus. Per metus tai sudaro beveik 130 mln. litų. Šie pinigai investuojami atgal į uostą. Nemaža dalis pinigų skiriama ir įvairiems socialiniams projektams, kurie Uosto direkcijai niekada neatneš pajamų. Įrengsime Šventosios uostelį, statysime pramoginių laivų prieplauką Klaipėdoje.

Kitas niunsas yra tai, kad uoste perkrauta viena tona transporto sektoriui duoda nuo 40 iki 50 litų pajamų. Šalies mastu tai jau milijardinės lėšos.

Daugiau nei 800 bendrovių vykdo veiklą, kuri tiesiogiai susieta su Klaipėdos uostu. Šiose bendrovėse dirba 23 tūkst. žmonių. Dėl uosto veiklos kitose srityse papildomai sukuriama apie 185 tūkst. darbo vietų.

<>

Komentarai

koment.