Klaipėda sulauks daugiau uosto dėmesio

Klaipėdos uostas vis didina krovą, o miestas tuo pat metu kenčia nuo didėjančių transporto srautų. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar uosto sėkmė kaip nors pagerins ir miestiečių gyvenimą?

Buvo ir priekaištų

Pagal susiformavusią tradiciją, iki šiol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir buvo įsipareigojusi miesto gatvėms tvarkyti, įvairiems projektams rengti skirti kasmet po tris milijonus litų.

Pernai ši suma buvo padidinta iki keturių milijonų. Tačiau metams baigiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kritikavo savivaldybę, kad ši sąskaitų pateikė keturis kartus mažiau nei buvo numatyta pinigų.

“Kitais metais aš nebegalėsiu eiti pas susisiekimo ministrą ir prašyti keturių milijonų plius dar beveik trijų, kurie nebuvo įsisavinti. Negali taip būti, kad duodi labdarą, o jos nespėjama suvalgyti”, – pernai lapkritį stebėjosi E.Gentvilas.

Buvęs meras Rimantas Taraškevičius Uosto direkcijai taip pat turėjo priekaištų, kad ši kelerius metus užtęsė pažadą pastatyti pramoginių laivų prieplauką prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.

Laukia aktyvumo

Ar uostą ir miestą valdant tos pačios partijos atstovams ryšiai tarp šių institucijų pagerės?

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis į pokyčius savivaldybėje žvelgia kaip į paskatą miestui ir uostui bendradarbiauti.

„Jei sekasi uostui, turi sektis ir miestui. Uostas negali būti atskirai nuo Klaipėdos miesto, kaip ir miestas nuo uosto. Natūralu, kad padidėję krovos tempai Klaipėdos uoste turi prisidėti prie miestiečių gerovės“, – svarstė E.Masiulis.

Didžiausia problema yra tai, kad teisiškai miestas ir uostas neturi sąryšio. Galiojantys įstatymai, anot E.Masiulio, verčia kūrybiškai galvoti, kaip Uosto direkcija gali skirti pinigų miesto problemoms spręsti. Vienas būdų – skirti pinigų gatvėms, vedančioms į uostą, tvarkyti.

Tam, kad miestas galėtų naudotis didesnėmis uosto galimybėmis, E.Masiulio nuomone, Klaipėdos savivaldybės administracija, tarybos nariai aktyviau ir didesnėmis pajėgomis turėtų dalyvauti Uosto plėtojimo tarybos, kitų uosto institucijų veikloje.

Klaipėdos uostas vis didina krovą, o miestas tuo pat metu kenčia nuo didėjančių transporto srautų. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar uosto sėkmė kaip nors pagerins ir miestiečių gyvenimą?
Buvo ir priekaištų
Pagal susiformavusią tradiciją, iki šiol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir buvo įsipareigojusi miesto gatvėms tvarkyti, įvairiems projektams rengti skirti kasmet po tris milijonus litų.
Pernai ši suma buvo padidinta iki keturių milijonų. Tačiau metams baigiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kritikavo savivaldybę, kad ši sąskaitų pateikė keturis kartus mažiau nei buvo numatyta pinigų.
“Kitais metais aš nebegalėsiu eiti pas susisiekimo ministrą ir prašyti keturių milijonų plius dar beveik trijų, kurie nebuvo įsisavinti. Negali taip būti, kad duodi labdarą, o jos nespėjama suvalgyti”, – pernai lapkritį stebėjosi E.Gentvilas.
Buvęs meras Rimantas Taraškevičius Uosto direkcijai taip pat turėjo priekaištų, kad ši kelerius metus užtęsė pažadą pastatyti pramoginių laivų prieplauką prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.
Laukia aktyvumo
Ar uostą ir miestą valdant tos pačios partijos atstovams ryšiai tarp šių institucijų pagerės?
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis į pokyčius savivaldybėje žvelgia kaip į paskatą miestui ir uostui bendradarbiauti.
„Jei sekasi uostui, turi sektis ir miestui. Uostas negali būti atskirai nuo Klaipėdos miesto, kaip ir miestas nuo uosto. Natūralu, kad padidėję krovos tempai Klaipėdos uoste turi prisidėti prie miestiečių gerovės“, – svarstė E.Masiulis.
Didžiausia problema yra tai, kad teisiškai miestas ir uostas neturi sąryšio. Galiojantys įstatymai, anot E.Masiulio, verčia kūrybiškai galvoti, kaip Uosto direkcija gali skirti pinigų miesto problemoms spręsti. Vienas būdų – skirti pinigų gatvėms, vedančioms į uostą, tvarkyti.
Tam, kad miestas galėtų naudotis didesnėmis uosto galimybėmis, E.Masiulio nuomone, Klaipėdos savivaldybės administracija, tarybos nariai aktyviau ir didesnėmis pajėgomis turėtų dalyvauti Uosto plėtojimo tarybos, kitų uosto institucijų veikloje.Klaipėdos uostas vis didina krovą, o miestas tuo pat metu kenčia nuo didėjančių transporto srautų. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar uosto sėkmė kaip nors pagerins ir miestiečių gyvenimą?
Buvo ir priekaištų
Pagal susiformavusią tradiciją, iki šiol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir buvo įsipareigojusi miesto gatvėms tvarkyti, įvairiems projektams rengti skirti kasmet po tris milijonus litų.
Pernai ši suma buvo padidinta iki keturių milijonų. Tačiau metams baigiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kritikavo savivaldybę, kad ši sąskaitų pateikė keturis kartus mažiau nei buvo numatyta pinigų.
“Kitais metais aš nebegalėsiu eiti pas susisiekimo ministrą ir prašyti keturių milijonų plius dar beveik trijų, kurie nebuvo įsisavinti. Negali taip būti, kad duodi labdarą, o jos nespėjama suvalgyti”, – pernai lapkritį stebėjosi E.Gentvilas.
Buvęs meras Rimantas Taraškevičius Uosto direkcijai taip pat turėjo priekaištų, kad ši kelerius metus užtęsė pažadą pastatyti pramoginių laivų prieplauką prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.
Laukia aktyvumo
Ar uostą ir miestą valdant tos pačios partijos atstovams ryšiai tarp šių institucijų pagerės?
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis į pokyčius savivaldybėje žvelgia kaip į paskatą miestui ir uostui bendradarbiauti.
„Jei sekasi uostui, turi sektis ir miestui. Uostas negali būti atskirai nuo Klaipėdos miesto, kaip ir miestas nuo uosto. Natūralu, kad padidėję krovos tempai Klaipėdos uoste turi prisidėti prie miestiečių gerovės“, – svarstė E.Masiulis.
Didžiausia problema yra tai, kad teisiškai miestas ir uostas neturi sąryšio. Galiojantys įstatymai, anot E.Masiulio, verčia kūrybiškai galvoti, kaip Uosto direkcija gali skirti pinigų miesto problemoms spręsti. Vienas būdų – skirti pinigų gatvėms, vedančioms į uostą, tvarkyti.
Tam, kad miestas galėtų naudotis didesnėmis uosto galimybėmis, E.Masiulio nuomone, Klaipėdos savivaldybės administracija, tarybos nariai aktyviau ir didesnėmis pajėgomis turėtų dalyvauti Uosto plėtojimo tarybos, kitų uosto institucijų veikloje.Klaipėdos uostas vis didina krovą, o miestas tuo pat metu kenčia nuo didėjančių transporto srautų. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar uosto sėkmė kaip nors pagerins ir miestiečių gyvenimą?
Buvo ir priekaištų
Pagal susiformavusią tradiciją, iki šiol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir buvo įsipareigojusi miesto gatvėms tvarkyti, įvairiems projektams rengti skirti kasmet po tris milijonus litų.
Pernai ši suma buvo padidinta iki keturių milijonų. Tačiau metams baigiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kritikavo savivaldybę, kad ši sąskaitų pateikė keturis kartus mažiau nei buvo numatyta pinigų.
“Kitais metais aš nebegalėsiu eiti pas susisiekimo ministrą ir prašyti keturių milijonų plius dar beveik trijų, kurie nebuvo įsisavinti. Negali taip būti, kad duodi labdarą, o jos nespėjama suvalgyti”, – pernai lapkritį stebėjosi E.Gentvilas.
Buvęs meras Rimantas Taraškevičius Uosto direkcijai taip pat turėjo priekaištų, kad ši kelerius metus užtęsė pažadą pastatyti pramoginių laivų prieplauką prie Kuršių marių už Smeltės pusiasalio.
Laukia aktyvumo
Ar uostą ir miestą valdant tos pačios partijos atstovams ryšiai tarp šių institucijų pagerės?
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis į pokyčius savivaldybėje žvelgia kaip į paskatą miestui ir uostui bendradarbiauti.
„Jei sekasi uostui, turi sektis ir miestui. Uostas negali būti atskirai nuo Klaipėdos miesto, kaip ir miestas nuo uosto. Natūralu, kad padidėję krovos tempai Klaipėdos uoste turi prisidėti prie miestiečių gerovės“, – svarstė E.Masiulis.
Didžiausia problema yra tai, kad teisiškai miestas ir uostas neturi sąryšio. Galiojantys įstatymai, anot E.Masiulio, verčia kūrybiškai galvoti, kaip Uosto direkcija gali skirti pinigų miesto problemoms spręsti. Vienas būdų – skirti pinigų gatvėms, vedančioms į uostą, tvarkyti.
Tam, kad miestas galėtų naudotis didesnėmis uosto galimybėmis, E.Masiulio nuomone, Klaipėdos savivaldybės administracija, tarybos nariai aktyviau ir didesnėmis pajėgomis turėtų dalyvauti Uosto plėtojimo tarybos, kitų uosto institucijų veikloje.Klaipėdos uostas vis didina krovą, o miestas tuo pat metu kenčia nuo didėjančių transporto srautų. Todėl kyla pagrįstas klausimas – ar uosto sėkmė kaip nors pagerins ir miestiečių gyvenimą?Buvo ir priekaištųPagal susiformavusią tradiciją, iki šiol Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija lyg ir buvo įsipareigojusi miesto gatvėms tvarkyti, įvairiems projektams rengti skirti kasmet po tris milijonus litų.Pernai ši suma buvo padidinta iki keturių milijonų. Tačiau metams baigiantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kritikavo savivaldybę, kad ši sąskaitų pateikė keturis kartus mažiau nei buvo numatyta pinigų.“Kitais metais aš nebegalėsiu eiti pas susisiekimo ministrą ir prašyti keturių milijonų plius dar beveik trijų, kurie nebuvo įsisavinti. Negali taip būti, kad duodi labdarą, o jos nespėjama suvalgyti”, – pernai lapkritį stebėjosi ktyvum

<>

Komentarai

koment.