Edgaras Norkus apie populizmo šauklius

Iš seimo narių gretos pasitraukus Vytautui Grubliauskui, kuris tapo Klaipėdos meru, Liepos 3 dieną teks iš naujo rinkti naują seimūną. Tiesa, rinkimų galėjo ir nebūti, jei pirmasis naujosios Klaipėdos miesto tarybos posėdis būtų buvęs surengtas keliomis dienomis vėliau. Tačiau ambicingų politikos „Galijotų“ norų dėka, stojame į naują rinkimų maratono trasą.

Laiko šiems rinkimams pasiruošti kandidatai turi labai nedaug. Per itin trumpą rinkimų kampaniją, politikai turėtų mesti visą savo išmonę ir maksimalias pastangas, kad patrauktų rinkėjus savo pusėn.

Vieni drąsiau, kiti kukliau ima apsireikšti. Pakalbėsim apie drąsiausius (labiausiai išsišokiančius). Vienu iš drąsiausių būtų galima įvardinti LiCS atstovą Valdemarą Puodžiūną. Gerbiamas Valdemaras nusprendė, jog reikia remtis sėkmės pavyzdžiais, tokiais kaip David Cameron (D. Britanijos ministras pirmininkas). Jo rinkiminis bukletas įtartinai primena pastarojo politiko rinkiminės kampanijos plakatą. Originalumo stoka? Ech, tebūnie. Skaitant rinkiminius pažadus, matyti, jog nėra nuoseklios vizijos. Gavosi toks lengvai prėskas „rinkiminis šiupinys“ – į puodą metam viską, kas pakliuvo po ranka. Savo laikraštyje apeliuoja į visus rinkėjus: paminėdamas Grubliauską – į liberalus, paminėdamas Donskį – į akademinę ir intelektualų bendruomenę, paminėdamas Stankevičių – į rusus. „Cтреляет во всех“, tarsi nuo to taptų pranašesnis. O rinkiminis šūkis tiesiog prigimtinai populistinis ir net gi dviprasmiškas: „Patvarkom Seimą – sutvarkom valstybę“. Kam tą Seimą dabar reikia „išgvaltavoti“? Kokiom priemonėm ta, liaudies prakeikta, institucija bus „patvarkyta“? Sakralinėje Lietuvoje toks šūkis skamba visai kitaip, nei norėtųsi. Su visa pagarba ponui Valdemarui, bet ar Seimo kėdės jis siekia, nes tikrai(?) nori dirbti, ar tam, kad patenkintų savo ego?

Kitas ryškus kandidatas yra ponas Naglis Puteikis. Šis politikas tikriausiai ruošiasi karui. Į Seimo rinkimus eina su šūkiu „Ryžtingai ginsiu mūsų miestą“. Gerbiamas Puteikis Klaipėdą tikriausiai ketina ginti nuo bet kokio jos vystymosi ir augimo, naujų pastatų darnios plėtros ir žinoma nuo įsivaizduojamo dioksinų koncentracijos padidėjimo, pastačius termofikacinę elektrinę. Dioksinai yra Naglio ir tikriausiai visų Klaipėdos konservatorių prioritetas, nes jis geba primesti savo nuomonę kitiems, o prieštaraujančius jo vykdomai politikai, palieka už borto (tai rodo praėję savivaldos rinkimai). Puteikio nesustabdo nei tramdomieji marškiniai, nei prokurorai. Nuolatinė kova ir karo būsena – tai Puteikio dabartinės rinkimų kampanijos ir apskritai visos jo vykdomos politikos braižas. Yra Seime jau tokio tipo politikė. Ginkdie antro tokio politiko. Toks tandemas gali būti pragaištingas pajūrio kraštui.

Situacija pas socialdemokratus – daugiau negu neaiški. Sunku suvokti tai, kad dar visai neseniai atvirai ir viešai reiškę nepasitenkinimą Aloyzo Každailevičiaus darbu, kai pastarasis dar dirbo savivaldybės administracijos direktoriumi, išrinko jį savo kandidatu į Seimą. Arba tai rodo socdemų silpnumą, arba tik paradinį dalyvavimą šiuose rinkimuose. Viena aišku – socdemų kandidatas nesudaro konkurencijos populizmo šaukliams.

Apskritai, dabartiniai rinkimai išsiskiria karine atmosfera ir populistiniais šaukiniais. Vienas bemaž skelbia genocidą Seimui, kitas ryžtingai gins Klaipėdą nuo kažko, kas bendrąja prasme suprantama kaip progresas. Moralinis rinkimų veidas akivaizdžiai pažeistas. Kita vertus, kokia moralė gali būti, kai dėl seimūno kėdės kaunasi tokie populizmo šaukliai, kaip Naglis? Belieka tikėtis, jog rinkėjai atskirs pelus nuo grūdų ir nugalės sveikas protas.

Komentarai

koment.