Kelias į Klaipėdos pajūrį – per tvoras

 

Klaipėdiečiai jau penkerius metus eidami jūros link trumpesniu keliu yra priversti landžioti pro tvoras ir įveikti geležinkelio bėgius, ant kurių kiekvieną akimirką gali įvykti nelaimė. Tokios situacijos kaltininkė – Klaipėdos valdžia, kuri demonstravo, jog siekia priversti uostą pastatyti tiltą per geležinkelį, tačiau pati išties nesugebėjo tinkamai panaudoti uosto siūlomų pinigų.
Įstringa ir užsieniečiai
Tiesiausias kelias į pajūrį Burių gatve buvo užtvertas 2005-aisiais prieš pat Kalėdas. Žmonės buvo šokiruoti tokių pokyčių, nes patogiu keliu, kurį kirto geležinkelio bėgiai, jūros link traukdavo ir dviratininkai, ir mamos su vežimėliais, juo į darbus uosto terminaluose keliavo ir darbininkai.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai tuomet aiškino, kad gatvė užtverta dėl saugumo reikalavimų – klaipėdiečiams esą kilo grėsmė vaikščioti Burių gatve, nes joje atsirado daugiau geležinkelio atšakų.
Uosto direkcija taip pat žadėjo, kad virš Burių gatvės bus pastatytas viadukas, skirtas ir pėstiesiems, ir dviratininkams, tačiau jo nėra iki šiol.
Švyturio gatvėje gyvenanti klaipėdietė Sigita Ivinskaitė teigė, jog pati yra tris kartus prakirpusi tvorą, kad žmonės pro ją galėtų pralįsti ir patogiau pasiektų pajūrį.
Dabar tokių žygdarbių ji nebesiimanti, todėl klaipėdiečiai paeina iki tos vietos, kur baigiasi tvora, ir tada kerta geležinkelio bėgius, kad patektų į Melnragę.
„Juokingiausia tai, jog Burių gatvė yra pažymėta užsieniečiams dalijamuose lankstinukuose, kad esą ja galima ir pėsčiomis, ir dviračiais pasiekti jūrą. Atvažiuoja vokiečiai dviračiais ir žiūri į tą tvorą nieko nesupratę. Matyt, lankstinukai buvo leidžiami tada, kai žadėta, jog virš Burių gatvės bus viadukas“, – svarstė S.Ivinskaitė.
Rašė net Prezidentūrai
„Mes turime kentėti iš uosto sklindantį triukšmą, smarvę, tačiau jo vadovai, matyt, mūsų žmonėmis net nelaiko, jei nenori išspręsti mūsų nepatogumų“, – piktinosi klaipėdietė.
Ji šventai įsitikinusi, jog viaduką virš Burių gatvės privalėjo ir privalo pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Todėl moteris nuo 2006-ųjų parašė ne vieną raštą ir šiai įstaigai, ir tuomečiam Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui, ir uostamiestyje išrinktiems Seimo nariams Aldonai Staponkienei bei Vytautui Grubliauskui, ir Susisiekimo ministerijai, ir net Prezidentūrai.
Visuose gautuose atsakymuose buvo nurodyta, kad uostas yra įsipareigojęs pastatyti viaduką, jo užsakymu jau parengtas techninis tilto projektas ir statybos bus baigtos iki 2006 metų gruodžio.
Vėliau terminas vis buvo nukeliamas, nes esą reikėjo tobulinti techninį projektą, mat esą Klaipėdos savivaldybė pageidavo, kad viadukas būtų kokybiškesnis ir gražesnis.

Klaipėdiečiai jau penkerius metus eidami jūros link trumpesniu keliu yra priversti landžioti pro tvoras ir įveikti geležinkelio bėgius, ant kurių kiekvieną akimirką gali įvykti nelaimė. Tokios situacijos kaltininkė – Klaipėdos valdžia, kuri demonstravo, jog siekia priversti uostą pastatyti tiltą per geležinkelį, tačiau pati išties nesugebėjo tinkamai panaudoti uosto siūlomų pinigų.

Įstringa ir užsieniečiai

Tiesiausias kelias į pajūrį Burių gatve buvo užtvertas 2005-aisiais prieš pat Kalėdas. Žmonės buvo šokiruoti tokių pokyčių, nes patogiu keliu, kurį kirto geležinkelio bėgiai, jūros link traukdavo ir dviratininkai, ir mamos su vežimėliais, juo į darbus uosto terminaluose keliavo ir darbininkai.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovai tuomet aiškino, kad gatvė užtverta dėl saugumo reikalavimų – klaipėdiečiams esą kilo grėsmė vaikščioti Burių gatve, nes joje atsirado daugiau geležinkelio atšakų.

Uosto direkcija taip pat žadėjo, kad virš Burių gatvės bus pastatytas viadukas, skirtas ir pėstiesiems, ir dviratininkams, tačiau jo nėra iki šiol.

Švyturio gatvėje gyvenanti klaipėdietė Sigita Ivinskaitė teigė, jog pati yra tris kartus prakirpusi tvorą, kad žmonės pro ją galėtų pralįsti ir patogiau pasiektų pajūrį.

Dabar tokių žygdarbių ji nebesiimanti, todėl klaipėdiečiai paeina iki tos vietos, kur baigiasi tvora, ir tada kerta geležinkelio bėgius, kad patektų į Melnragę.

„Juokingiausia tai, jog Burių gatvė yra pažymėta užsieniečiams dalijamuose lankstinukuose, kad esą ja galima ir pėsčiomis, ir dviračiais pasiekti jūrą. Atvažiuoja vokiečiai dviračiais ir žiūri į tą tvorą nieko nesupratę. Matyt, lankstinukai buvo leidžiami tada, kai žadėta, jog virš Burių gatvės bus viadukas“, – svarstė S.Ivinskaitė.

Rašė net Prezidentūra

„Mes turime kentėti iš uosto sklindantį triukšmą, smarvę, tačiau jo vadovai, matyt, mūsų žmonėmis net nelaiko, jei nenori išspręsti mūsų nepatogumų“, – piktinosi klaipėdietė.

Ji šventai įsitikinusi, jog viaduką virš Burių gatvės privalėjo ir privalo pastatyti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Todėl moteris nuo 2006-ųjų parašė ne vieną raštą ir šiai įstaigai, ir tuomečiam Klaipėdos merui Rimantui Taraškevičiui, ir uostamiestyje išrinktiems Seimo nariams Aldonai Staponkienei bei Vytautui Grubliauskui, ir Susisiekimo ministerijai, ir net Prezidentūrai.

Visuose gautuose atsakymuose buvo nurodyta, kad uostas yra įsipareigojęs pastatyti viaduką, jo užsakymu jau parengtas techninis tilto projektas ir statybos bus baigtos iki 2006 metų gruodžio.

Vėliau terminas vis buvo nukeliamas, nes esą reikėjo tobulinti techninį projektą, mat esą Klaipėdos savivaldybė pageidavo, kad viadukas būtų kokybiškesnis ir gražesnis.

Statybos pabrango tris kartus

„Ieškojome įvairių variantų, kur tą viaduką statyti, vaikščiojome palei geležinkelį. Tačiau susidarė toks įvaizdis, jog tuometinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovybė ieškojo įvairių būdų, kaip išsisukti nuo prievolės pastatyti viaduką ir nutiesti pėsčiųjų taką iki Melnragės. Demagogijos buvo labai daug“, – prisiminė tuometis Klaipėdos meras R.Taraškevičius.

Iki 2009 metų birželio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi dirbęs Sigitas Dobilinskas teigė, jog viadukas nebuvo pradėtas statyti dėl Klaipėdos savivaldybės norų. Be to, jis iki šiol abejoja jo būtinybe.

„Neradome statybininkų, kurie norėtų viaduką statyti pagal Klaipėdos valdžios iškeltus reikalavimus. Skelbėme rangos konkursą, tačiau nesulaukėme nė vieno dalyvio“, – teigė S.Dobilinskas.

Todėl statybininkų po to imta ieškoti neskelbiamų derybų būdu. Į jas pakviestos bendrovės tiltą pasisiūlė pastatyti tris kartus brangiau nei pradinė darbų sąmata, todėl statybos ir nebuvo pradėtos.

„Paskui vyko Seimo rinkimai, pasikeitė uosto valdžia, todėl dabar net nebežinau, koks to viaduko likimas“, – neslėpė S.Dobilinskas.

Įsipareigojo tik finansuoti

Atsakymą puikiai žino dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas. „Vieną kartą reikia pabaigti su tais gandais. Viaduko virš Burių gatvės tikrai nebus“, – konstatavo uosto vadovas.

Jis atskleidė, jog tikrai buvo tokia sutartis dėl viaduko per geležinkelį ir tako nuo Švyturio gatvės iki Melnragės įrengimo. Tačiau ne statybų, o finansavimo.

Tokią infrastruktūros plėtojimo sutartį 2004 metų vasarį pasirašė trys šalys – Krovinių terminalo bendrovės tuometis direktorius Audrius Pauža, Klaipėdos meru dirbęs R.Taraškevičius ir Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui vadovavęs S.Dobilinskas.

Pagal šią sutartį Klaipėdos savivaldybė įsipareigojo tapti viaduko per geležinkelį statybos užsakove ir parinkti rangovą, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – šias statybas finansuoti. 

<<plačiau>> 

 

Komentarai

koment.