Liberalų sąjūdžio atstovė R.Staševičiūtė inicijuoja politikų ir bendruomenės diskusiją dėl teritorijų planavimo

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai rengiantis paskelbti viešųjų pirkimų konkursą Danės dešiniosios krantinės ("Klaipėdos energijos" ir aplinkinės teritorijos) detaliajam planui parengti, uostamiesčio Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė Ramunė Staševičiūtė nusprendė inicijuoti politikų ir bendruomenės diskusiją apie miestui svarbių teritorijų planavimo politiką ir miesto žemės panaudojimo strategiją.

R. Staševičiūtės įsitikinimu, urbanistiškai reikšmingos miesto teritorijos turi būti planuojamos nuosekliai, geriausias vizijas aptariant su visuomene, išsiaiškinant ir patvirtinant konkursuose.

Kodėl siekiate iš esmės keisti esamą teritorijų koncepcijų rengimo tvarką?

Savivaldybės administracijos skelbiamas viešųjų pirkimų konkursas Danės dešiniosios krantinės detaliajam planui parengti garantuoja tik vieną rezultatą – savivaldybė nupirks pigiausią paslaugą ir pigiausią projektą, bet mūsų siekis turėtų būti išaiškinti geriausią teritorijos viziją, racionaliausius ir bendruomenės lūkesčius atitinkančius sprendinius ir juos įteisinti. Ar turėsime tokią galimybę, jei detaliojo plano projektas bus vienas?

Paskelbę koncepcijų konkursą turėtume bent kelis pasiūlymus, turėtume galimybę analizuoti pateiktus skirtingus sprendinius. Iki minimumo sumažėtų tikimybė priimti neracionalų politinį sprendimą, išvengti nereikalingo lėšų švaistymo įgyvendinant projektus.

Pateiksiu pavyzdį. Savivaldybės finansinių asignavimų plane jau šiais metais skirti 300 tūkstančių litų pėsčiųjų tilto per Taikos prospektą ties Dubysos gatve techniniam projektui parengti. Sprendimas priimtas nesvarstant alternatyvių pėsčiųjų srautų sureguliavimo variantų. Tokio tilto realizacija miestui ir valstybei kainuos apie 10-15 milijonų litų. Jeigu būtų viešai svarstomos alternatyvios idėjos, neabejoju, kad būtų rastas dešimteriopai pigesnis sprendimas, atsisakant tokio brangaus statinio.

Kodėl ypatingą reikšmę teikiate būtent teritorijų koncepcijų rengimo procedūrai?

Būtent jose atsiskleidžia ir fiksuojamos galimos teritorijos plėtros idėjos. Detalieji planai – jau antras etapas, kai juridiškai įforminama pasirinkta vizija, suteikiamos jai techniškai apibrėžtos formos.

Manote, kad reikėtų rengti koncepcijų projektus kuo didesnėms teritorijoms. Kodėl?

Vieno sklypo detaliųjų planų rengimo praktika jau seniai kritikuojama specialistų. Visi suvokiame, kad savo sklypelį planuojantis savininkas matys tik savo interesą ir sieks būtent jį "prastumti". Rengdami koncepcinius planus didesnėms teritorijoms turime galimybę užtikrinti viešojo intereso prioritetą. Juk visi norime gyventi ar dirbti patogioje aplinkoje. Koncepcijos rengimo procesas – geriausias laikas suderinti tiek privačius, tiek viešuosius poreikius. Pati koncepcijos forma suteikia puikias galimybes viešumui.

Poziciją, jog visuomenei svarbūs statiniai ar teritorijos turi būti planuojami rengiant viešus konkursus, gina ir Lietuvos architektų sąjunga, tačiau valstybės institucijos labiau linkusios taikyti Viešųjų pirkimų įstatymą ir rengti kainos, o ne idėjų konkursus. Kuo tai paaiškinti?

Klaidingai, o gal net sąmoningai pateikiama informacija, jog Viešųjų pirkimų įstatymas neleidžia organizuoti konkursų. Jokiu būdu. Tiesiog valdininkams taip patogiau dirbti. Lengviau susitarti, diktuoti savo sąlygas vienam, konkrečiam paslaugos teikėjui. O ten, kur vyksta vieša procedūra, kur konkuruoja idėjos ir skirtingi autoriai, "prastumti" savo interesą darosi labai sudėtinga. Vieši konkursai – gera priemonė planavimo procesą padaryti daug skaidresnį. To, matyt, ir baiminamasi. Be to, kažkam naudinga ir tai, jog pigus projektas be alternatyvų galiausiai padidina jo realizavimo išlaidas.

Ar manote, kad Jūsų siūlomas viešas alternatyvių koncepcijų svarstymas sumažins korupciją teritorijų planavimo srityje?

Būtent. Juk pigiai be akceptuotos idėjos nusipirkus projektuotoją, labai lengva jį priversti ruošti tokį detalųjį planą, kuris būtų "tinkamas" atskirų grupių ar asmenų interesams. Patikėkit, svertų valdininkija šioje srityje turi pakankamai.

Kokios uostamiesčio teritorijos turėtų būti planuojamos pasitelkus viešųjų konkursų modelį?

Su specialistais ir politikais diskutuojame, jog koncepcijų projektai turėtų būti rengiami didžiulėms teritorijoms prie Danės upės, iš kurių ateity išsikraustys pramonės objektai. Būtų labai apmaudu, jeigu ir čia būtų pradėti rengti vieno sklypo projektėliai.

Idėjų konkursams turėtų būti teikiamos visos urbanistiškai svarbios teritorijos. Štai, kad ir senamiestis. Daug metų diskutuojame apie tai, kad nežinome, ką daryt su senuoju turgumi, koks jis galėtų būti, kokia aplinka. Turim galimybę rengti šios senamiesčio teritorijos dalies koncepcijos konkursą, pamatyti skirtingas skirtingų autorių vizijas ir išsirinkti geriausiąją, bet…  Mano žiniomis, savivaldybės administracija rengiasi eiti seniai pramintu keliu. Vėl bus perkamas pigiausias projektas. Ir vėl nei visuomenė, nei jai atstovaujantys politikai neturės galimybės diskutuoti, rinkti geriausią alternatyvą. Viskas bus nuspręsta valdininkų kabinetuose, o jeigu pigiai nupirkta idėja nepasitvirtins, atsakomybės prisiimti nebus kam.

Dar viena sritis, kur miestas, o ne atskiri verslininkai turi rengti alternatyvius konkursus – periferinės miesto teritorijos prie apvažiavimo kelio, Šilutės plente. Jau šiandien matome, kokių rezultatų pasiekė rajono valdžia, be planų ir koncepcijų išdalinusi rėželius žemės gyvenamųjų namų statybai. Be plėtros perspektyvų, inžinerinės, transporto ir socialinės infrastruktūros palikti naujakuriai ilgus dešimtmečius bus "maitinami" tik pažadais, kol galiausiai tai taps ne rajono, o miesto problema.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/pigiausius-projektus-siuloma-keisti-ideju-konkursais-611207/

 

 

Komentarai

koment.