Artūras Šulcas: gyvūnų problemas reikia spręsti kompleksiškai

Vis aštrėjant konfliktams tarp naminių gyvūnų mieste augintojų bei tam nepritariančiųjų, ieškoma būdų, kaip būtų galima šiuos nesutarimus išspręsti. Tikimasi, jog gerinant gyvūnų, jų šeimininkų ir gyvūnų neauginančiųjų gyvenimo sąlygas uostamiestyje, pasitarnaus planuojamas ruošti priemonių planas bei jau dabar po truputį įgyvendinami pokyčiai. Dirbant kompleksiškai tikimasi išspręsti ir kitą specialistų pastebimą problemą – šeimininkų neskubėjimą priglaudus gyvūną jį registruoti ir mokėti vietinės rinkliavos už jo laikymą daugiabučiuose, nors šie veiksmai ne tik gerina naminių gyvūnėlių situaciją miestuose, bet ir tiesia pagalbos ranką beglobiams gyvūnams.

Birželio pradžioje miesto mero pavaduotojas Artūras Šulcas, prabilęs apie tarp gyvūnus auginančių ir jų nemėgstančių žmonių Klaipėdoje tvyrančią įtampą, tąsyk pažėrė šūsnį neoficialios darbo grupės parengtų revoliucinių idėjų, kaip būtų galima šią įtampą sumažinti.

Spręs kompleksiškai

Kalbėta apie užsienio pavyzdžius – specialius pažymėtus plotelius šalia daugiabučių ar miesto teritorijoje, kuriuose augintiniai galėtų atlikti savo gamtinius reikalus, o šeimininkams būtų suteikta galimybė po to viską sutvarkyti. Taip pat siūlyta specialių aikštelių šunims trūkumą mieste kompensuoti jas įrengiant nuošalesnėse teritorijose, numatyti specialius plotus miškuose. Masinio gyvūnų utilizavimo problemą siūlyta spręsti benamius gyvūnus kastruojant ir paleidžiant į laisvę. Kalbėta ir apie gyvūnų kapines bei paplūdimius šunims.

"Šias problemas išspręsti padės tik ilgalaikė programa. Jau artimiausiu metu savivaldybės administracijos direktorė turėtų pasirašyti įsakymą sudaryti darbo grupę, kuri ir turėtų per maždaug pusmetį paruošti išsamų priemonių planą", – "Vakarų ekspresui" sakė A. Šulcas.

Jo teigimu, jau ir šiuo metu po truputėlį judama į priekį. Keturios Klaipėdos veterinarijos klinikos vykdo benamių gyvūnų, daugiausiai kačių, sterilizavimo akciją, kurios metu turėtų būti sterilizuota apie 500 gyvūnų, taip mažinant jų populiaciją mieste.

Taip pat suskubta spręsti ir masinio utilizavimo problemą. Jau dabar dalis lėšų, iki šiol skirtų gyvūnų utilizavimui, skiriama gyvūnų gaudymui, sterilizavimui ir paleidimui atgal į laisvę.

Taip pat jau kalbamasi su daugiabučių namų administratoriais ir bendrijų pirmininkais, kad šie parodytų iniciatyvą ir prie savo namų įrengtų minėtus specialius plotelius, skirtus keturkojų gamtiniams reikalams atlikti.

Pareigą pamiršta

A. Šulco teigimu, problemas sprendžiant kompleksiškai turėtų būti išspręstas ir vangaus gyvūnų registravimo bei vietinės rinkliavos už laikymą daugiabučiuose mokėjimo klausimas.

"Kad gyvūną reikia registruoti ir mokėti vietinę rinkliavą už jo laikymą daugiabutyje, yra akivaizdus dalykas. Tai – kaip rinkliava už atliekas. O tų, kurie teigia, jog nemato tikslo šuns, o juo labiau katės registruoti ar mokėti vietinės rinkliavos, noriu paklausti: o iš kur atsiranda benamiai gyvūnai, ar šunys ir katės nepabėga, neiššoka pro langus, neatsibosta, nėra paliekami? Būtent tam ir reikalinga ši sistema, kad galėtumėm visa tai suvaldyti", – sakė A. Šulcas.

Panašios nuomonės buvo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto priežiūros poskyrio vyr. specialistė Laima Jūrevičienė: "Kiekvienas gyvūnas – šuo ar katė – turi būti registruojamas. Tai leidžia naminius gyvūnėlius auginti atsakingiau, be to, labai svarbi ir surenkama vietinė rinkliava. Tačiau klaipėdiečiai šią pareigą dažnai pamiršta."

Pasak specialistės, už gyvūno registraciją bei vietinę rinkliavą už jų laikymą daugiabučiuose surenkamos lėšos skiriamos ne tik šunų vedžiojimo aikštelių, kurių uostamiestyje yra keturios – Baltijos prospekte, Simonaitytės gatvėje, Skulptūrų parke bei Ąžuolyno mikrorajone, bei ekskrementų išmetimo dėžių priežiūrai, bet ir kitoms gyvūnų reikmėms. Būtent dėl to registruoti ir mokėti vietinę rinkliavą reikia ir už kates. Surinktos lėšos išleidžiamos pačioms gyvūnų registravimo paslaugoms apmokėti, taip pat beglobių gyvūnų gaudymui bei prevencijai, gaišenų surinkimui, laikymui, karantinavimui, utilizavimui.

Neužtenka

Kol kas registruojami tik šunys ir katės, taip pat tik už juos renkama vietinė rinkliava. Tačiau jau šį rudenį Seime turėtų būti svarstomas naujas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, kuriame įtrauktas ir naujas punktas – naminių šeškų (fretkų) registravimas ir vietinė rinkliava už jų laikymą daugiabučiuose.

Nuo 2002 m. Klaipėdoje iš viso buvo užregistruoti 5 177 gyvūnai – 4 395 šunys ir 782 katės. Pasak valdininkų, tai tikrai nedaug per tokį laikotarpį ir neatspindi tikrosios miesto situacijos. 2010 m. buvo užregistruoti 309 gyvūnai. Iš jų – 269 šunys.

Pernai buvo surinkta per 29 tūkst. litų už gyvūnų registravimą bei vietinės rinkliavos mokėjimą. Surinkti pinigai nepadengė nė ketvirtadalio reikalingų lėšų gyvūnų gerovei mieste palaikyti. Tam 2010 m. buvo išleista per 137 tūkst. Lt. Iš jų už gyvūnų registravimą buvo sumokėta per 34 tūkst. litų, už smulkių beglobių bei laukinių gyvūnų gaudymą, karantinavimą, utilizavimą – per 88 tūkst. Lt, apie 14 tūkst. Lt skirta šunų vedžiojimo aikštelių bei ekskrementų dėžių priežiūrai.

L. Jūrevičienės teigimu, šiuo metu norintys užregistruoti įsigytą gyvūnėlį klaipėdiečiai turėtų kreiptis nebe į VšĮ Gyvūnų registravimo centrą, o į "Vingio" veterinarijos gydyklą. Reikia pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą ir, jei gyvūnas jau skiepytas, gyvūno skiepų knygelę, taip pat patvirtinimą apie sumokėtą mokestį už gyvūno registravimą bei vietinę rinkliavą už laikymą daugiabučiuose.

Šiuo metu registruojami gyvūnai nebeženklinami integracinėmis mikroschemomis. Tai gyvūno savininkai gali padaryti savanoriškai. Ženklinti gyvūną integracinėmis mikroschemomis būtina savininkams, kurie planuoja gyvūną vežtis į užsienį. Tokia procedūra šeimininkui atsieina apie 100 litų.

Anot specialistės, registruoti gyvūnus privalo visi šeimininkai, tačiau vietinei rinkliavai taikomos išimtys. Jos nereikia mokėti akliesiems, vienišiems invalidams ir vienišiems pensininkams, laikantiems po vieną gyvūną. Registruojant gyvūną būtina pateikti padėtį patvirtinančius dokumentus.

Drausmina, bet…

Šeimininkai, neregistravę ar nemokantys vietinės rinkliavos už gyvūno laikymą daugiabutyje gali būti drausminami – įspėjami ar net baudžiami.

Tiesa, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos biuro Prevencijos skyriaus viršininkas Kazimieras Sinkevičius pasakojo, jog policijoje šiuo metu nėra specialistų būtent šiam reikalui. Prieš keletą metų atkurta ekologinė policija, kurią sudarė du specialistai, vykdydavo reidus kartu su VšĮ Gyvūnų registravimo centru, tačiau dabar ekologinės policijos funkcija vėl atiduota savivaldybei. Policija lyg ir neprivalėtų imtis iniciatyvos, visgi priežiūrą vykdo.

"Dažniausiai netvarkingus gyvūnų šeimininkus drausminame, jeigu gauname aplinkinių iškvietimą ar pareigūnai pastebi patys. Tačiau skirti šiam reikalui visų jėgų negalime, nes yra ir svarbesnių užduočių, kurias reikia atlikti daug skubiau", – sakė K. Sinkevičius.

Vis dėlto, atradę laiko, pareigūnai stengiasi neapleisti šios srities. Klaipėdos II policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus vyriausiasis tyrėjas Albinas Misevičius pasakojo, jog pareigūnai savo iniciatyva birželio pabaigoje organizavo reidą, kurio metu buvo drausminami gyvūnų vedžiojimo taisyklių nesilaikantys šeimininkai. Didžiausias dėmesys buvo kreipiamas į tai, ar šunys vedžiojami su pavadėliais, antsnukiais, svarbiausia, ar surenkami šunų ekskrementai. Per dvidešimt žmonių buvo įspėta, keli nubausti.

Taip pat nepamiršta šeimininkams priminti apie gyvūno registravimo ir vietinės rinkliavos mokėjimo būtinybę. Buvo dalinami specialūs lankstinukai. A. Misevičiaus teigimu, tie šeimininkai, kurie gyvūną yra užregistravę, turi specialius dokumentus, todėl patikrinimo metu problemų nekyla. Jeigu šeimininkas dokumento su savimi neturi, gali nueiti į namus jo paimti ar net pristatyti pareigūnams kitą dieną.

"Tai nėra toks didelis pažeidimas, kurį reikėtų spręsti itin operatyviai", – sakė A. Misevičius.

Praėjusiais metais Klaipėdos II policijos komisariate surašyti 35 protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnį – Gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių ir Agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, registravimo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių pažeidimas. Šiemet tokių protokolų surašyta jau per 20.

Sprendimas – savivaldybės policija

A. Šulco teigimu, vangaus gyvūnų registravimo ir vietinės rinkliavos mokėjimo problemas turėtų padėti išspręsti ne tik minėtos kompleksinės priemonės, bet ir kuriama vadinamoji savivaldybės policija. Jau iki Naujųjų metų Viešosios tvarkos skyriuje turėtų dirbti apie 10 žmonių, kitąmet jų turėtų dar padaugėti.

"Kai šie savivaldybės pareigūnai išeis į gatves, tikrins ar gyvūnai vedžiojami vietoje, ar yra registruoti ir skiepyti, ar mokama vietinė rinkliava, ar vedžiojama pagal visas taisykles, o kai kurie netvarkingi keturkojų šeimininkai netgi sulauks baudų ar įspėjimų, tada jau ir patys gyventojai pradės domėtis, kur ir kaip gyvūną registruoti ar sumokėti vietinę rinkliavą", – teigė vicemeras.

Gyvūnų registracija ir vietinės rinkliavos mokėjimas

Gyvūnų registracija atliekama "Vingio" veterinarinėje gydykloje Vingio g. 21, Klaipėda, tel. (8 46) 321121, mob. tel. (8 612) 21998.

Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose sąskaitos numeris:

- gavėjo pavadinimas – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija,

- gavėjo kodas – 18871823,

- gavėjo bankas – AB DnB NORD,

- gavėjo sąskaitos numeris – LT964010042301052442,

- įmokos kodas – 53921,

- įmokos paskirtis – vietinė rinkliava už gyvūnų registravimą bei laikymą daugiabučiuose namuose.

Mokėti galima bet kuriame banke ar pašte. Vietinę rinkliavą galima susimokėti už pusę arba visus metus.

Registravimas: šuns – 10 Lt, katės – 5 Lt. Laikymas: šuns – 5 Lt/mėn., katės – 3 Lt/mėn.

Rinkliava įvykus pasikeitimams

Pasikeitus šeimininko ir gyvūno gyvenamajai vietai pravartu apie tai pranešti specialistams. Išsikrausčius į kitą daugiabutį tame pačiame mieste rinkliavos tvarka nesikeis, tačiau kituose miestuose ji skiriasi. Taip pat būtina specialistams pranešti išsikrausčius į nuosavą namą – rinkliava renkama tik iš gyvenančių daugiabučiuose, todėl tokiu atveju ji nebebūtų skaičiuojama.

Specialistams būtina pranešti ir apie šuns ar katės nugaišimą. Tokiu atveju šeimininkas taip pat išbraukiamas iš rinkliavos mokėtojų sąrašų. Šiuo atveju reikia pateikti veterinarijos gydytojo pažymą apie gyvūnėlio eutanaziją arba paties šeimininko patvirtinimą apie nugaišimą.

Agresyvių šunų šeimininkams

Išskirtinės taisyklės galioja norint užregistruoti agresyvios veislės šunį. Prieš užregistruojant tokį gyvūną būtina gauti specialų leidimą, kuriam gauti būtina pateikti asmens tapatybę liudijančio dokumento kopiją, gyvenamosios vietos, kur bus laikomas agresyvus šuo, deklaravimo dokumento kopiją, pažymą, kad už šunį atsakingas asmuo nėra įrašytas į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos, tokias pačias pažymas apie kartu gyvenančius asmenis bei teistumo (neteistumo) pažymą ir tokią pačią – apie kartu gyvenančius asmenis.

 

 

Komentarai

koment.