Artūras Šulcas už tai, kad atliekų konteineriai būtų po žeme

 

Klaipėda, iki šiol neturinti požeminių atliekų konteinerių, vysis šiuo požiūriu pažangesnius vakariečius bei praktišką technologiją jau propaguojančius Lietuvos miestus.
Miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) kitų metų pradžioje inicijuoja bandomąjį projektą: įvairiose miesto vietose ketina įrengti įvairių gamintojų skirtingų tipų požeminius atliekų konteinerius.
Vėliau, atsižvelgus į gyventojų nuomones, ketinama pasirinkti tinkamiausią variantą ir imtis centralizuoto jo diegimo projekto.
Finansavimo galimybių jam aktyviai ieškoma: anot KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, klaipėdiečiai savo pamąstymus jau yra išsakę Aplinkos ministerijai – ši laukusi siūlymų, kaip panaudoti dalį europinių lėšų, likusių įgyvendinus bioskaidžių atliekų tvarkymo projektą. Atsakymo laukiama šį mėnesį. Sėkmės atveju iš europinių ir valstybės lėšų būtų finansuojama 85 proc. viso projekto.
"Kalbant požeminių konteinerių tema, Klaipėda – atsilikusi net nuo Kauno, Vilniaus, Trakų bei Druskininkų, – konstatavo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. – Ne per seniausiai paaiškėjo, kad tokio konteinerio sąvoka nė nebuvo apibrėžta savivaldybės teisės aktuose. Dabar ši spraga ištaisyta. Esame pasirengę diegti požeminę atliekų tvarkymo sistemą kaip prioritetinę."
Teigiama, kad požeminių konteinerių eksploatacija yra pigesnė nei įprastų antžeminių, nekalbant apie švarą, ekologiją ir estetiką.
Bandomajame konteinerių projekte bus pakviestos dalyvauti įvairios atliekų tvarkymo sprendimus siūlančios įmonės. Vakar su uostamiesčio meru savo iniciatyva susitiko vienos iš jų – Olandijos koncerno "Bammens" – atstovai.
Prestižinį karališkosios įmonės statusą turinti įmonė pristatė dešimtmečiais tobulintą savo konteinerių technologiją. Iš plieno gaminami 3-5 kub. m talpos atliekų rezervuarai hermetiškai montuojami po žeme, paviršiuje paliekant tik kompaktišką stovą atliekoms sudėti.
Konteinerio užpildymą kontroliuoja elektroninė sistema. Aptarnaujantiems darbuotojams tereikia atvairuoti šiukšlių sunkvežimį ir suspaudyti mygtukus: į paviršių konteineris iškeliamas kranu, tuo metu jo ertmę žemėje saugumo sumetimais automatiškai uždengia slankiosios grindys.
Nemalonių kvapų, benamių invazijų ir kitų dalykų, įprastų eksploatuojant antžeminius konteinerius, šiuo atveju visiškai išvengiama.
Svečiai neslėpė – investiciją į jų produkciją nėra iš pigiųjų, tačiau pradines išlaidas turėtų atpirkti visoje Europoje ir už jos ribų pripažinta gaminių kokybė ir maži eksploatacijos kaštai.

 

Klaipėda, iki šiol neturinti požeminių atliekų konteinerių, vysis šiuo požiūriu pažangesnius vakariečius bei praktišką technologiją jau propaguojančius Lietuvos miestus.

Miesto savivaldybė kartu su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC) kitų metų pradžioje inicijuoja bandomąjį projektą: įvairiose miesto vietose ketina įrengti įvairių gamintojų skirtingų tipų požeminius atliekų konteinerius.

Vėliau, atsižvelgus į gyventojų nuomones, ketinama pasirinkti tinkamiausią variantą ir imtis centralizuoto jo diegimo projekto.

Finansavimo galimybių jam aktyviai ieškoma: anot KRATC direktoriaus Šarūno Reikalo, klaipėdiečiai savo pamąstymus jau yra išsakę Aplinkos ministerijai – ši laukusi siūlymų, kaip panaudoti dalį europinių lėšų, likusių įgyvendinus bioskaidžių atliekų tvarkymo projektą. Atsakymo laukiama šį mėnesį. Sėkmės atveju iš europinių ir valstybės lėšų būtų finansuojama 85 proc. viso projekto.

"Kalbant požeminių konteinerių tema, Klaipėda – atsilikusi net nuo Kauno, Vilniaus, Trakų bei Druskininkų, – konstatavo Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas. – Ne per seniausiai paaiškėjo, kad tokio konteinerio sąvoka nė nebuvo apibrėžta savivaldybės teisės aktuose. Dabar ši spraga ištaisyta. Esame pasirengę diegti požeminę atliekų tvarkymo sistemą kaip prioritetinę."

Teigiama, kad požeminių konteinerių eksploatacija yra pigesnė nei įprastų antžeminių, nekalbant apie švarą, ekologiją ir estetiką.

Bandomajame konteinerių projekte bus pakviestos dalyvauti įvairios atliekų tvarkymo sprendimus siūlančios įmonės. Vakar su uostamiesčio meru savo iniciatyva susitiko vienos iš jų – Olandijos koncerno "Bammens" – atstovai.

Prestižinį karališkosios įmonės statusą turinti įmonė pristatė dešimtmečiais tobulintą savo konteinerių technologiją. Iš plieno gaminami 3-5 kub. m talpos atliekų rezervuarai hermetiškai montuojami po žeme, paviršiuje paliekant tik kompaktišką stovą atliekoms sudėti.

Konteinerio užpildymą kontroliuoja elektroninė sistema. Aptarnaujantiems darbuotojams tereikia atvairuoti šiukšlių sunkvežimį ir suspaudyti mygtukus: į paviršių konteineris iškeliamas kranu, tuo metu jo ertmę žemėje saugumo sumetimais automatiškai uždengia slankiosios grindys.

Nemalonių kvapų, benamių invazijų ir kitų dalykų, įprastų eksploatuojant antžeminius konteinerius, šiuo atveju visiškai išvengiama.

Svečiai neslėpė – investiciją į jų produkciją nėra iš pigiųjų, tačiau pradines išlaidas turėtų atpirkti visoje Europoje ir už jos ribų pripažinta gaminių kokybė ir maži eksploatacijos kaštai.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/atlieku-konteineriams-vieta-po-zeme-626409/ 

 

 

Komentarai

koment.