Klaipėdos liberalai savivaldybėje ieškojo korupcijos

 

Su korupcija uostamiesčio savivaldybėje kovojantys politikai jos apraiškų trečiadienį ieškojo valdžios organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos nariai tardė savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Lijana Plaščinskaitę. Ši sritis pasirinkta todėl, kad anoniminėse apklausose savivaldybės darbuotojai nurodo, jog viešieji pirkimai yra ta sritis, kur pasireikšti korupcijai yra viena didžiausių tikimybių.
Politikus domino, kaip organizuojami viešieji pirkimai, kas nustato konkursų sąlygas, jas derina, ar yra tikimybė pasireikšti korupcijai.
„Tikimybė visada egzistuoja, tačiau mes darome viską, kad ji netaptų realybe“, – tvirtino L.Plaščinskaitė.
Komisijos nariams labiausiai užkliuvo tai, jog viešųjų pirkimų konkursų sąlygas derina tie savivaldybės darbuotojai, kurie yra ir Viešųjų pirkimų komisijos, sprendžiančios, kad taps konkursų nugalėtojais, nariai.
„Taip atsiranda prielaida, jog konkurso sąlygos gali būti sukurtos konkretiems rangovas“, – savo nuomonę reiškė komisijos pirmininkas Algirdas Grublys.
Jam antrino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Bariškauskas. „Tokia praktika tikrai ydinga, nes Klaipėdos savivaldybėje jau yra vienas pavyzdys – kaltinimai kyšininkavimu pareikšti buvusiam Miesto ūkio departamento direktoriui Alfonsui Šimkui“, – priminė specialistas.
Jis teigė, jog šiuo metu vienas prioritetinių STT darbų yra kontroliuoti būtent viešuosius pirkimus. L.Barišausko žodžiais, 2008 metais visoje šalyje buvo organizuota viešųjų pirkimų, kuriuo prekių ir paslaugų nupirkta už 13 mlrd. litų.
„Kitas skaičius iš apklausų – vadinamasis otkatas arba lietuviškai, nuomilžis, siekia 8-10 proc. šios sumos. Vadinasi, per metus kažkam papildomai atitenka milijardas litų arba po 3 mln. litų kasdien“, – įspūdingas sumas vardijo L.Barišauskas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė įvardijo priežastį, kodėl bendrovės labai stengiasi laimėti konkursus. „Galiu drąsiai pasakyti, jog rangovai ieško įvairių būdų, kaip tik atlikti sutartyje nenumatytų papildomų darbų, kaip padidinti darbų sąmatą“, – tvirtino A.Velykienė.
L.Plaščinskaitės teigimu, šiemet Klaipėdos savivaldybėje buvo numatyta organizuoti apie 250 viešųjų pirkimų, tačiau realiai bus paskelbta trečdaliu konkursų daugiau.

Su korupcija uostamiesčio savivaldybėje kovojantys politikai jos apraiškų trečiadienį ieškojo valdžios organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.

Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos nariai tardė savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėją Lijana Plaščinskaitę. Ši sritis pasirinkta todėl, kad anoniminėse apklausose savivaldybės darbuotojai nurodo, jog viešieji pirkimai yra ta sritis, kur pasireikšti korupcijai yra viena didžiausių tikimybių.

Politikus domino, kaip organizuojami viešieji pirkimai, kas nustato konkursų sąlygas, jas derina, ar yra tikimybė pasireikšti korupcijai.

„Tikimybė visada egzistuoja, tačiau mes darome viską, kad ji netaptų realybe“, – tvirtino L.Plaščinskaitė.

Komisijos nariams labiausiai užkliuvo tai, jog viešųjų pirkimų konkursų sąlygas derina tie savivaldybės darbuotojai, kurie yra ir Viešųjų pirkimų komisijos, sprendžiančios, kad taps konkursų nugalėtojais, nariai.

„Taip atsiranda prielaida, jog konkurso sąlygos gali būti sukurtos konkretiems rangovas“, – savo nuomonę reiškė komisijos pirmininkas Algirdas Grublys.

Jam antrino ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio vadovas Leonas Bariškauskas. „Tokia praktika tikrai ydinga, nes Klaipėdos savivaldybėje jau yra vienas pavyzdys – kaltinimai kyšininkavimu pareikšti buvusiam Miesto ūkio departamento direktoriui Alfonsui Šimkui“, – priminė specialistas.

Jis teigė, jog šiuo metu vienas prioritetinių STT darbų yra kontroliuoti būtent viešuosius pirkimus. L.Barišausko žodžiais, 2008 metais visoje šalyje buvo organizuota viešųjų pirkimų, kuriuo prekių ir paslaugų nupirkta už 13 mlrd. litų.

„Kitas skaičius iš apklausų – vadinamasis otkatas arba lietuviškai, nuomilžis, siekia 8-10 proc. šios sumos. Vadinasi, per metus kažkam papildomai atitenka milijardas litų arba po 3 mln. litų kasdien“, – įspūdingas sumas vardijo L.Barišauskas.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Alina Velykienė įvardijo priežastį, kodėl bendrovės labai stengiasi laimėti konkursus. „Galiu drąsiai pasakyti, jog rangovai ieško įvairių būdų, kaip tik atlikti sutartyje nenumatytų papildomų darbų, kaip padidinti darbų sąmatą“, – tvirtino A.Velykienė.

L.Plaščinskaitės teigimu, šiemet Klaipėdos savivaldybėje buvo numatyta organizuoti apie 250 viešųjų pirkimų, tačiau realiai bus paskelbta trečdaliu konkursų daugiau.

 http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/klaipedos-politikai-savivaldybeje-ieskojo-korupcijos-382633

 

Komentarai

koment.