Dangoraižis pajūryje sukiršino Klaipėdą ir Vilnių

Bene septynerių metų senumo idėją Melnragėje statyti dangoraižį apeinat Klaipėdos miesto valdžią palaiminusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija įžiebė naują aistrų laužą, į kurį traukiami ir prokurorai, ir aplinkos ministras, kuriam yra pavaldi minėtoji inspekcija.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas tvirtina, kad šis Vilniaus biurokratų sprendimas suduoda labai stiprų smūgį savivaldai. Tuo metu dangoraižio statybos iniciatorius Saulius Trečekauskas klausia, ar kam nors dar yra žinomas nors vienas detalusis planas, sulaukęs tokio puolimo, ir vėl kartoja apie iš politikų patiriamą spaudimą bei šantažą.

Ilga epopėja

Spalio 6-ąją savo potvarkiu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininko pavaduotojas Antanas Lukošius patvirtino žemės sklypo Kopų g. 69A detalųjį planą, kurio rengėjai nori 39 arų ploto sklype Kopų gatvėje statyti iki 132 metrų aukščio (36 aukštų) viešąsias paslaugas teiksiantį rekreacinės paskirties pastatą. Šiuo metu sklype stovintį dvibutį gyvenamąjį namą ir pagalbinį pastatą numatoma griauti. Šie planai visuomenės ir politikų aistras kaitina jau ilgus metus.

Dar 2005-aisiais miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitetas buvo pritaręs sklypo Kopų g. 69A detaliojo plano projektiniams pasiūlymams. Tuometinis komiteto pirmininkas Kazimieras Vaišvila teigė, jog jūra atplaukiantiems laivams turėtų būti matomi gražūs miesto akcentai, vienu iš kurių ir galėtų tapti būsimasis dangoraižis – esą visame pasaulyje tokie dalykai yra įprasti.

Tačiau 2008-ųjų lapkritį dalis Melnragės gyventojų išreiškė pasipriešinimą tokiems sklypo savininkų planams ir dangoraižį vadino "poros žmonių interesams tarnausiančiu monstru". Melnragiškiai piktinosi negalėję dalyvauti viešajame minėto žemės sklypo bei jo gretimybių detaliojo plano sprendinių svarstyme, nes informacija apie aptarimus juos esą pasiekė per vėlai. Miesto merui buvo įteikti 149 parašai žmonių, kurie manė, kad dėl statybų neturėtų būti kertamas miškas, ir apskritai prieštaravo tokio dangoraižio statybai.

Pernai vasarį sklypo planuotojai nutarė rengti naują detalųjį planą žemės naudojimo būdą keičiant iš gyvenamosios į komercinės paskirties objektų teritoriją. Tada aiškinta, kad tiesiog formaliai atnaujinamos planavimo procedūros.

Peripetijos dėl minėtojo detaliojo plano atgimė šiemet, po to, kai jis vėl pateko į politikų rankas. Gegužę jam buvo pritarta miesto Tarybos Teritorijų planavimo komitete, nes jo nariams buvo pateikti visi dokumentus, įrodantys, jog projektas neprieštarauja miesto bendrajam planui, veikiantiems teritorijų planavimo reglamentams, jam jau buvo pritarta Nuolatinėje statybos komisijoje ir kt.

"Mes bet kokiu atveju nepulsime projektuoti – tarsimės su savivaldybe ir, jeigu detalusis planas bus patvirtintas, bandysime skelbti konkursą", – tada sakė S. Trečekauskas.

Visgi detalusis planas užstrigo miesto Taryboje. Gegužę vykusiame jos posėdyje buvo nuspręsta atidėti jo svarstymą. Posėdžio metu pasigirdo siūlymų kreiptis į prokuratūrą, kad būtų įvertintas sklypo privatizavimo ir pastatų įsigijimo klausimas, į VTPSI bei Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų išsiaiškinta, ar rengiant detalųjį planą nebuvo pažeistos procedūros. Keltos netgi idėjos surengti gyventojų apklausą.

Po mėnesio savivaldybės administracijos atstovai, surengę spaudos konferenciją, aiškino, kad pavyko kreiptis tik į VTPSI, tačiau jos išvadų negauta.

"Sutikime su tuo, kad tai yra neeilinis detalusis planas. Kalbama apie aukštybinį pastatą tokioje vietoje. Reikia nepamiršti, kad atsiradus tokiam aukštam pastatui visa aplinkinė zona taptų jau mūsų galvos skausmu, nes jam aptarnauti prireiks žymiai didesnės teritorijos. Atsiradus tokiam traukos centrui prireiktų ir naujos gelbėjimo stoties Melnragėje, atskiro tako per kopas prie jūros", – savo nuogąstavimus tada išsakė savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Įžvelgia ir nusikalstamas veikas

Sužinoję, kad minėtasis detalusis planas buvo patvirtintas ingoruojant miesto Tarybos valią, Klaipėdos vadovai šią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir aplinkos ministrą, kurio vadovaujamai ministerijai yra pavaldi VTPSI.

"Rugpjūčio 23 dieną gautas atsakymas iš Nacionalinės žemės tarnybos nurodo aplinkybes, kuriomis sklypo įsigijimas tuo metu galiojančių įstatymų pagrindu buvo neteisėtas. Šis raštas buvo persiųstas Klaipėdos apygardos prokuratūrai belaukiant jos atsakymo, kurio iki šiol nėra gauta. Nepaisant to sprendimas dėl Kopų g. 69A detaliojo plano tvirtinimo mero pavedimu buvo teiktas pakartotinam svarstymui š. m. rugsėjo 22 dienos miesto tarybos posėdžiui, nes planavimo organizatorius Saulius Trečekauskas š. m. rugpjūčio 10 dieną pateikė jį svarstymui iš naujo. Tačiau nesulaukus artėjančio rugsėjo mėnesio miesto Tarybos posėdžio, š. m. rugsėjo 8 dieną buvo gautas planavimo organizatoriaus prašymas grąžinti detaliojo plano dokumentus. Vėliau detalusis planas buvo tvirtinamas tiesiogiai VTPSI, miesto Tarybai neturėjus progos įvertinti naujus faktus, išaiškintus po protokolinio pavedimo", – rašoma mero V. Grubliausko ministrui pasirašytame rašte.

Jame taip pat akcentuojama, jog šis precedentas yra pirmasis Klaipėdos miesto savivaldybės istorijoje, kad planuojamas pastatas 36 arų miško sklype Melnragės "sukels dideles ir nevienareikšmes diskusijas miesto bendruomenėje". Ministro prašoma svarstyti galimybę nedelsiant atšaukti minėtąjį potvarkį ir grąžinti apsisprendimo teisę Klaipėdos miesto tarybos kompetencijai.

Generalinei prokuratūrai skirtame mero rašte rašoma, be visų kitų argumentų akcentuojama, kad savivaldybė plano rengėjui davė motyvuotą atsakymą, kodėl jis nesvarstomas, tad "VTPSI viršijo savo įgaliojimus ir detalųjį planą patvirtino". Todėl prašoma patikrinti inspekcijos sprendimo teisėtumą ir esant pagrindui, kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prašant panaikinti minėtąjį sprendimą. Taip pat prašoma patikrinti, ar detaliojo planavimo organizatorius S. Trečekauskas ir inspekcijos tarnautojai nepadarė tokių nusikalstamų veikų, kaip piktnaudžiavimas, tarnybos pareigų neatlikimas ir melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą. Taip pat prašoma įvertinti, ar vykdant procedūras nebuvo supainioti vieši ir privatūs inspekcijos tarnautojų interesai.

Pagrindas buvo?

Potvarkį pasirašęs VTPSI viršininko pavaduotojas A. Lukošius "Vakarų ekspresui" vakar teigė nieko dar negirdėjęs apie kreipimąsi į prokuratūrą ir aplinkos ministrą.

"Buvo pagrindas tvirtinti ir patvirtinau", – teigė jis.

Oficialią inspekcijos poziciją dienraščiui pateikęs VTPSI atstovas ryšiams su visuomene Darius Babickas teigė, kad savivaldybė pažeisdama teisės aktus nepatvirtino šio detaliojo plano ir jo rengėjai Vyriausybės numatyta tvarka kreipėsi į inspekciją, kuri vadovaudamasi minėtąja tvarka ir patvirtino šį planą.

"Taip nutinka tikrai nedažnai", – teigė D. Babickas.

VTPSI internetinėje svetainėje, prie šios institucijos patvirtintų detaliųjų planų dar skelbiamas tik nutarimas dėl žemės sklypo Salų miestelyje, kurio detaliojo plano per nustatytą terminą nepatvirtino Rokiškio rajono savivaldybė.

Ne pirmas skandalas

S. Trečekausko pavardė pastaruoju metu yra linksniuojama ir dar vienoje skandalingoje istorijoje, susijusiose su pietinėje Klaipėdos uosto akvatorijos dalyje esančiu deviacijos įrenginiu. "Vakarų ekspresas" jau rašė, jog rugsėjo 16-ąją Klaipėdos apygardos prokurorai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl sandorių, susijusių su šiuo įrenginiu, pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Anot prokurorų, surinkus medžiagą nustatyta, jog parduodant uostui priklausiusį hidrotechninį įrenginį, buvo pažeistos teisės aktų normos, reglamentuojančios uosto žemės, infrastruktūros, akvatorijos ir kitų uosto įrenginių priklausomybę valstybei.

Ieškinyje prokuratūra prašo pripažinti negaliojančiu perdavimo – priėmimo aktą, kuriuo minėtas hidrotechninis įrenginys buvo perduotas UAB "Laivybos paslaugų centrui", o vėliau iš varžytinių už 100 litų parduotas fiziniam asmeniui. Todėl prašoma taikyti restituciją ir įrenginį grąžinti valstybės nuosavybėn. Siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimus, rugsėjo 2 d. teismas patenkino prokuratūros prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones – deviacijos įrenginį areštavo.

Nepaisant šių prokurorų veiksmų, jiems darbo dėl deviacijos įrenginio užkrauti sugalvojo ir klaipėdietis Seimo narys Naglis Puteikis – jis kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas išsiaiškinti deviacijos įrenginio "miglotas privatizavimo aplinkybes ir įvertinti tuometinio KVJUD Teisės skyriaus vadovo Sauliaus Trečekausko bei kitų pareigūnų veiksmus".

"S. Trečekauskas, užuot gynęs uosto interesus, padėjo savo sutuoktinei varžytynėse įsigyti betoninį stulpą uosto teritorijos viduryje puikiai žinodamas, kad uosto žemė, infrastruktūra ir akvatorija yra neprivatizuojamos. Ne gana to, eidamas susisiekimo ministro Algirdo Butkevičiaus patarėjo pareigas, teisme ne kartą atstovavo savo žmonai Aurelijai Trečekauskienei, o šių metų rugsėjo 14 dieną įvykusiame uosto specialiosios komisijos posėdyje įžūliai bandė parduoti įrenginį beveik du šimtus kartų brangiau – už 588 888 litus", – teigia N. Puteikis.

Pasak parlamentaro, betoninis stulpas marių viduryje stabdo dujų terminalo statybas, baiminamasi, kad dujovežis, gabenantis dujas į terminalą, neturės vietos apsisukti. Be to, parlamentaro teigimu, neva kyla grėsmė, kad stulpas gali būti parduotas "Gazprom" ar kitiems konkurentams, tuomet privatininkui atsisakius nugriauti stulpą būtų visiškai paralyžiuota dujų terminalo statyba.

"Stebiuosi, kad dėl šio legaliai įsigyto įrenginio, kuris anksčiau Uosto direkcijai nerūpėjo, įsiplieskė tiek daug aistrų, įžvelgiama kažkokia klasta, grėsmė valstybei. Grasinimų jau sulaukė ir jo savininkė. Uoste yra daugiau tokių hidrotechnikos statinių, bet jie kažkodėl niekam neužkliūva. Apskritai ši istorija keltų juoką, jei nebūtų liūdna", – žiniasklaidai apie šią istoriją yra sakęs S. Trečekauskas. 

"Viskas padaryta pagal teisės aktus"

Saulius TREČEKAUSKAS, detaliojo plano rengėjas

Galbūt čia mero ambicijos pradeda žaisti arba jis ima atstovauti tik savo partijos interesams. Bet juk jis jau melnragiškis, tai kaip tik turėtų nusišalinti nuo tokio klausimo sprendimo. Jau buvo ar ne septynis kartus kreiptasi ir į prokuratūrą, ir į kitas institucijas. Ar žinote dar nors vieną tokį detalųjį planą? Gal čia tokia partijos pozicija – juk ir Eugenijus Gentvilas nuolat visus viskuo įtarinėja ir skundžia.

Viskas padaryta pagal teisės aktus – padaviau detalųjį planą miesto Tarybai tvirtinti dar balandį. Jokių trūkumų ar pažeidimų nebuvo nurodyta, tik neoficialūs pasiūlymai susitarti ar padėti arba perleisti sklypą kitiems. Visus juos aš atmečiau ir kreipiausi į inspekciją. O kas man liko? Darosi nelabai smagu dėl Lietuvos, kai politikai bando oficialias institucijas panaudoti kaip šantažo arba grasinimo įrankį.

O kur dar istorija, kai norėjau pasiimti iš savivaldybės visus dokumentus ir radau juos išrankiotus – vietoje oficialių planų su parašais sudėti kažkokie nukopijuoti popieriai, visiškai nesusiję su planavimo dokumentais. Ir tik perspėjus, kad taip daromas nusikaltimas, man buvo viskas grąžinta. Prokuratūra turėtų susidomėti ne manimi, o Klaipėdoje egzistuojančia tvarka, kai detaliuosius planus rengti ir tvirtinti galima tik susimokėjus atitinkamiems asmenis.

Gal ir nesu pats geriausias žmogus, bet tikrai nesmagu, kai taip pila srutas ant manęs. Aš gi tik noriu pagal visus teisės aktus sutvarkyti tą teritoriją, kad joje iškiltų pastatas, kuris galėtų tapti miesto puošmena.

"Savivalda – podukros vietoje"

Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras

Išsiuntėme raštus Generalinei prokuratūrai ir aplinkos ministrui. Manome, kad arba inspekcijai buvo pateikta nepilna informacija, arba ji buvo netinkamai įvertinta. Generalinės prokuratūros prašome ginti viešąjį interesą ir užkirsti kelią bet kokioms galimoms tolesnėms procedūroms.

Sprendimas be Klaipėdos valdžios pritarimo tvirtinti detalųjį planą, kuris leidžia į mažą plotą pajūryje "įkišti" didžiulį pastatą neturi precedentų. Miesto taryba atsiduria podukros vietoje ir kyla didžiulis pavojus visai savivaldai.

Tikimės, kad ne tik bus atšauktas sprendimas, bet ir bus supurtyti valdininkai, kad jie kur kas atidžiau vertintų tokius atvejus.

"Geriau, jog tvirtintų miesto valdžia"

Vaidotas DAPKEVIČIUS, Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas

Nežinant visų įvykių eigos sunku komentuoti šią situaciją. Viena yra teisiniai, kita – demokratijos aspektai. Manau, kad būtų geriau, jog toks detalusis planas būtų tvirtinamas miesto valdžios. Tačiau tokio lygio projektą reikia sekti labai atidžiai ir nedaryti jokių klaidų.

Detalusis planas gali būti skundžiamas teismui, tačiau bet kokiu atveju tai jau yra labai didelis žingsnis projekto realizavimo link. Projekto įgyvendintojai, įregistravę sklypą, jau gali prašyti sąlygų pastatui projektuoti, o paskui jau ir statybos leidimo.

Mano nuomone, numatyta teritorija tokiam daugiaaukščiui yra per maža, būtų sukurta daug problemų aplinkiniams kvartalams ir dėl miško, ir dėl būsimų transporto srautų. Kaip pastatas atrodytų vizualiai – tik vienas nedidelis aspektas, bet nereikia užmiršti ir kitų.

"Taryba nepateikė rimtų argumentų"

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto pirmininkė

Yra toks įstatymas ir viskas. Jei nepateikiama motyvuoto atsakymo dėl galimų pažeidimų arba kitų argumentų, kodėl negali būti tvirtinamas detalusis planas, inspekcija jį gali patvirtinti. Taip ir atsitiko, nes, mano nuomone, Taryba nepateikė jokių rimtų argumentų, plano rengėjai pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe. Visi turi laikyti įstatymų – reikėtų iš viso neišduoti sąlygų plano rengimui, o ne išduoti ir paskui vilkinti reikalaujant nežinia ko. Bendrai žiūrint, įstatymas tikrai nėra blogas, nes iki jo įsigaliojimo detaliųjų planų tvirtinimo procedūras buvo galima vilkinti be galo. Dabar jau yra sankcijos. Tačiau yra ir spragų, juk, pavyzdžiui, savivaldybių tarybos nesirenka posėdžiauti kas dvi savaites.

Mano asmenine nuomone, jei šioje vietoje būtų formuojama graži vertikalių akcentų kalva, kaip yra numatyta parengtoje kraštovaizdžio studijoje, Klaipėda tik išloštų, nes būtų aiškūs akcentai, matomi atplaukiant iš jūros. Tačiau jei čia bus tik vienas pirštas ir dar nelabai kaip atrodantis, tai būtų tikrai bus nekas. Tik bėda, kad tokiam projektui yra numatytas pernelyg mažas sklypas. 

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/nekilnojamasis-turtas/dangoraizis-pajuryje-sukirsino-klaipeda-ir-vilniu-640708/,page.1

 

 

 

 

Komentarai

koment.