Uosto ir miesto tarpusavio dialogas

Uostininkai bando spręsti savo problemas pasitelkdami į pagalbą Uosto direkciją ir pamiršdami uostamiesčio valdžią. Tokie dalykai didina uosto bei miesto priešpriešą, ir Klaipėdos savivaldybė neketina jų toleruoti, teigia Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, kurį papiktino uostininkų noras eliminuoti savivaldybę iš uosto rezervinių teritorijų planavimo. Merijos atstovus bandyta palikti nuošalyje ir kalbant apie naujų geležinkelių tiesimą.

Tiek uosto, tiek miesto valdžios atstovai anksčiau bandė deklaruoti, kad priešpriešos tarp jų nėra. Tačiau kadangi Klaipėdos uostas nėra municipalinis, kartkartėmis iškyla nesutarimų ir spręstinų problemų. Tai dar kartą įrodė praėjusį penktadienį vykęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdis.

Verslas negali laukti

Vienas iš Uosto taryboje svarstytų klausimų – teritorijų, besiribojančių su uosto teritorija, planavimo ir derinimo problemos. Uostininkų nuomonę šiuo klausimu pristatė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) technikos direktorius Juozas Benetis.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad rengiant detaliuosius teritorijų planus ir atliekant įvairius derinimus gaištama labai daug laiko, kartais tam reikia 3-4 metų. Verslas sparčiai vystosi, ir kol tie planai parengiami, planuojamos investicijos gerokai nuvertėja. Uostininkų manymu, planavimo reikalavimai jau nebeatitinka tikrovės, nes verslas negali tiek ilgai laukti.

Prisimintas ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vietos parinkimas uosto akvatorijoje. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, tai – absurdų absurdas. Nors tą konkursą organizavo Muzikinis teatras kartu su Klaipėdos apskrities architektais ir Klaipėdos miesto savivaldybė šioje istorijoje lyg ir niekuo dėta, vis tiek susidarė tokia situacija, kad miestas buvo priešpastatytas uostui.

Posėdyje kalbėta ir apie tai, kad grupelė architektų Klaipėdoje jau seniai bando supriešinti miesto savivaldybę, uostą ir verslininkus. Pasak A. Kuzmarskio, ji stumia nekilnojamojo turto investuotojus į uosto teritorijas, pavyzdžiui, už 30 m nuo uosto geležinkelio atsirado viešbutis, sanitarinėje zonoje – gyvenamieji pastatai. Tokie dalykai ateityje pridarys problemų, todėl uostininkai norėtų, kad tam galų gale būtų užkirstas kelias.

Uosto atstovai ieško būdų, kaip spręsti šią problemą. Vienas iš jų įsivaizduojamų variantų – suteikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai išskirtinę teisę planuoti. Todėl Uosto tarybos posėdyje uostininkai pageidavo, kad rezervinių teritorijų, kuriose iš esmės numatoma uosto kompanijų veikla, planavimą perimtų Uosto direkcija. Architektūriniai dalykai, jų manymu, galėtų būti derinami su miesto architektais.

Per aukšta gaida

Klaipėdos meras V. Grubliauskas pareiškė, jog paimta per daug aukšta gaida. Jam nesuprantama, kaip gali miestui nerūpėti, kas vyks jo pašonėje. Meras sakė suprantąs uosto svarbą, bet manąs, kad planuojant teritorijas turi būti ieškoma bendrų miestui ir uostui sprendinių. V. Grubliauskas atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiuo metu teritorijų planavimo situacija jau gerokai pasikeitusi, svarbūs dokumentai stalčiuose esą neužsiguli.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas patvirtino tai, kad dėl teritorijų planavimo uostininkai susiduria su problemomis, nemažai jų patyrė KLASCO. Tačiau, pasak jo, siūloma protokolo nutariamoji dalis esanti antiįstatymiška. Be to, tai dar labiau supriešintų uostą ir miestą.

E. Gentvilas, beje, anksčiau pasipriešinęs Muzikinio teatro statyboms uosto akvatorijoje, pareiškė negalintis sutikti su uostininkų pasiūlymu, prieštaraujančiu įstatymams. Anot jo, toks siūlymas turi būti atsiimamas ir jis, kaip Klaipėdos uosto tarybos pirmininkas, atsisakantis jį svarstyti. E. Gentvilas paragino posėdžio dalyvius nesibadyti špygomis ir bandyti spręsti iškilusias problemas taip, kaip tai daroma civilizuotoje bendruomenėje.

Tad šiuo klausimu protokolinis sprendimas taryboje nepriimtas – klausimas "atsiimtas".

"Taip atsitiko todėl, kad buvo pateikti per daug radikalūs siūlymai, t. y. keisti visus teritorijų planavimo įstatymus išmetant savivaldybę iš juridinių asmenų, turinčių teisę dalyvauti teritorijų planavimo procese, sąrašo", – pakomentavo E. Gentvilas.

Ne prieš miestą

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad V. Grubliauskas kreipėsi į susisiekimo ministrą prašydamas inicijuoti uosto valdybos sudėties pakeitimą įtraukiant į ją miesto savivaldybės atstovą.

"Pirmiausia tektų keisti Uosto įstatymą, nes jame pasakyta, kad uosto valdybą sudaro ministerijos pareigūnai – valstybės tarnautojai ir Uosto direkcijos generalinis direktorius. Nežinau, ar ministras imsis keisti įstatymą", – svarstė uosto vadovas E. Gentvilas.

Paklaustas, kokia jo, kaip žmogaus ir klaipėdiečio nuomonė šiuo klausimu, E. Gentvilas atsakė: "Aš ir toliau laikausi pozicijos, kad uosto gyvenime miestas turėtų vaidinti didesnį vaidmenį. Todėl noras nušalinti miestą nuo teritorijų planavimo klausimų man iš principo nepriimtinas, nekalbant apie jo antiįstatymiškumą. Į Uosto plėtojimo tarybos narius įtraukti kokį nors papildomą savivaldybės atstovą aš pats siūliau, tačiau vargu ar uosto valdyba yra geriausia vieta merijos atstovams, kadangi dėl to reikia keisti įstatymus. Iš esmės aš už didesnį miesto dalyvavimą, gal tada būtų lengviau. Uosto tarybos posėdyje dėl teritorijų planavimo buvo susidariusi tikrai nejauki situacija."

Uostininkams trūksta geležinkelių

Uosto taryboje svarstytas ir geležinkelių infrastruktūros išvystymo pietinėje bei šiaurinėje uosto dalyse 2012-2015 metais ir iki 2020 metų klausimas. Prognozuojama, kad kitąmet Klaipėdos uoste bus perkrauta 40 mln. t krovinių. Sparčiai auga krova pietinėje uosto dalyje, kur teritoriją nuomojasi 10 kompanijų. Tačiau šioje dalyje dar neišspręstos reikiamo gylio ir geležinkelių plėtros problemos.

Pietinėje uosto dalyje 2009 m. per parą reikėjo 2 000 geležinkelio vagonų, 2011 m. – 2,5 tūkst., prognozuojama, kad 2020 m. jų reikės apie 5 tūkst. Uostininkai pasigenda aiškios geležinkelio plėtros programos iki 2020-ųjų. Jie pageidavo, kad Uosto direkcija kartu su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija parengtų Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros programos papildymą iki 2020 m. Jų manymu, Uosto direkcija galėtų inicijuoti ekspertų grupės sudarymą, kuri užsiimtų susisiekimo ministro įsakymo projekto rengimu.

Tokiam pasiūlymui nepritarė E. Gentvilas. Jo manymu, ne Uosto direkcija turi organizuoti geležinkelių tiesimą ir pakviesti šiame procese dalyvauti AB "Lietuvos geležinkeliai". Pastaroji bendrovė turėtų inicijuoti darbo grupės sudarymą. Uosto vadovas suabejojo, kad per numatomą 3 mėnesių laikotarpį būtų spėta viską parengti.

Pasak profesoriaus Vytauto Paulausko, skuboti terminai atsirado todėl, kad situacija pietinėje uosto dalyje per 2-3 metus dramatiškai pasikeitė. LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinis direktorius Rimantas Juška atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu krovinių į uostą nebus įmanoma atvežti ir išvežti, nebereikės ir didžiųjų projektų.

Tarybos posėdyje dalyvavęs UAB "Sweco Lietuva" vicepirmininkas Aidas Vaišnoras atkreipė dėmesį į tai, kad geležinkelių plėtros klausimus būtina derinti su Klaipėdos miesto taryba, nes ji turės pritarti poveikio aplinkai vertinimo programai. Anot jo, pirmiausia reikia suformuoti poreikių paketą. Jis taip pat abejojo tuo, kad per tris mėnesius galėtų atsirasti sprendiniai, nes įstatymai numato tam tikras procedūras.

"Toje darbo grupėje turi būti ir savivaldybės atstovų. Kitaip jūsų procesai stabtelės ten, kur jūs nesitikite", – perspėjo V. Grubliauskas.

"Reikia keisti galiojantį susisiekimo ministro įsakymą dėl geležinkelių plėtros aplink Klaipėdos uostą. Esama geležinkelių sistema nebeužtikrina augančių uosto poreikių. Šiandien dar nėra problemos, bet ateityje iš tiesų dėl privažiuojamųjų geležinkelių kelių jos gali atsirasti.

Sutarėme, kad Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija kaip iniciatorė kartu su Uosto direkcija bei "Lietuvos geležinkeliais" kitame Uosto tarybos posėdyje kitų metų kovo pradžioje pateiks pirminius siūlymus, kurie ateityje galėtų tapti pagrindiniais ministro įsakymo štrichais", – spaudos konferencijoje konstatato E. Gentvilas.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/miestas-ir-uostas-kuris-kuri-654115/,page.1 

 

 

Komentarai

koment.