Klaipėdiečiams gali mažėti rinkliava už šiukšles

Nuo praėjusių metų lapkričio posėdžiavusi speciali miesto savivaldybės darbo grupė savo išvadomis suteikė vilties klaipėdiečiams jau kitais metais mokėti mažesnę rinkliavą už komunalines atliekas. Taip pat laukia ir kitokie su atliekų tvarkymu susiję pasikeitimai.

Minėtą darbo grupę sudarė 14 asmenų, tarp jų – politikai, vartotojų federacijos atstovai bei visuomenininkai. Vicemero Artūro Šulco teigimu, darbo grupė sprendimus priėmė vieningai.

Mažės 10 procentų

Pasak A. Šulco, rinkliava galėtų mažėti 10 procentų. Pirmiausia dėl to, jog šiemet rinkliava pradedama rinkti ir Klaipėdos rajone, todėl uostamiesčiui nebeteks mokėti už rajono atliekas. Taip pat, šiemet pradedamas ir atliekų monitoringas. Neskelbiamose Klaipėdos vietose bus įdiegta atliekų svėrimo sistema, todėl metų gale paaiškės tikrieji skaičiai. Būtent nuo šio monitoringo rezultatų priklausys ir rinkliavos dydis. Gali būti, jog pastaroji bus mažesnė daugiau nei 10 proc., teoriškai įmanoma ir galimybė, jog rinkliava gali didėti.

Šis darbo grupės siūlymas – rekomendacinio pobūdžio. Tačiau, pasak A. Šulco, tai racionaliausias šiuo metu sprendimas, kuris nebūtų skausmingas miestui. Be to, darbo grupėje vieningai sutarė tiek pozicijos, tiek opozicijos nariai, tad taryboje siūlymas turėtų būti sutiktas palankiai.

Pagal asmenų skaičių neskaičiuos

Darbo grupė svarstė ir klausimą dėl galimybės rinkliavą už atliekas mokėti ne priklausomai nuo gyvenamojo ploto, bet nuo gyventojų skaičiaus. Tačiau šis aspektas artimiausiu metu keistis neturėtų, mat darbo grupės manymu, rinkti rinkliavą pagal asmenų skaičių nebūtų tikslinga, nes šiuo metu nėra tvarkingai deklaruojama gyvenamoji vieta. Pavyzdžiui, apie 10 tūkst. uostamiesčio gyventojų šiuo metu yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Klaipėdos savivaldybėje, t.y. Liepų g. 11. Pasak A. Šulco, ateityje būtų galima galvoti apie tokios arba mišrios sistemos įvedimą, tačiau tuo atveju miesto Tarybai rekomenduojama inicijuoti įstatymo pakeitimą, kad gyvenamosios vietos deklaracija būtų griežtai privaloma.

Darbo grupė rekomenduos Tarybai inicijuoti įstatymo pakeitimus susijusius su užstato sistema. Pasak A. Šulco, turėtų būti imamas užstatas ir už plastikinę bei kartotinę tarą, o ne tik stiklinius butelius, su galimybe vėliau tarą grąžinti ir atgauti pinigus. Tokiu būdu mažėtų išmetamų šiukšlių, todėl neatmetama galimybė, jog ir taip rinkliava už atliekas galėtų mažėti.

Pinigai – skirtingiems tikslams

Darbo grupės nariai taip pat parengė ir rekomendacijas, kaip elgtis su 5 mln. litų, kuriuos klaipėdiečiai permokėjo už atliekų išvežimą ir tvarkymą. Šie pinigai yra laikomi atskiroje savivaldybės sąskaitoje. Pasak vicemero, įstatymai neleidžia jų panaudoti kitoms sritims, jie turi būti skirti tik atliekų tvarkymui.

Siūloma dalį šių lėšų skirti atliekų rūšiavimo linijos sąvartyne įrengimui, mat tai labai svarbu, kadangi niekas nenori, kad statomoje šiukšlių deginimo gamykloje būtų deginamos nerūšiuotos atliekos. Planuojama, jog šiai linijai kofinansuoti būtų skiriama kiek daugiau nei pusė sukauptų lėšų.

Taip pat dalį pinigų planuojama skirti požeminių konteinerių sistemos įdiegimui Klaipėdos mieste. Tikimas, jog jau kitais metais uostamiestyje po žeme įsikurs apie 160 tokių konteinerių. Teigiama, jog tokie konteineriai už paprastus pranašesni estetikos, saugumo, kvapų sklaidos, ekonomijos ir ekologijos atžvilgiu. Šiuo metu jau rengiami pilotiniai projektai, todėl dar iki šios vasaros turėtų atsirasti apie 4 bandomieji konteineriai, kuriuos miestui pastatys savo paslaugas šioje srityje siūlančios įmonės. Požeminių konteinerių projektui kofinansuoti planuojama skirti kiek mažiau nei pusę visų lėšų.

Likusią pinigų dali ketinama skirti žmonių švietimui, informacijos skleidimui. Anot A. Šulco, būtina, kad gyventojai žinotų šiukšlių rūšiavimo, rinkliavos už atliekas svarbą ir panašiai.

Savivaldybės įmonė

Be šių rekomendacijų, darbo grupė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai teiks siūlymą analizuoti galimybę miestui turėti savo komunalinių paslaugų įmonę. Šiuo metu, liberaliai šias paslaugas išdalinus kelioms ne savivaldybės įmonėms, nuolat kyla grėsmė sulaukti didesnio užmokesčio reikalavimo ar atsisakymo teikti vienas ar kitas paslaugas. "Žinoma, visos rinkos perimti mes net neketiname. Europos sąjungos šalyse yra natūralu, kai municipalitetas turi apie 10 proc. rinkos. Tai skirta ekstra atvejams, be to, suteikia galimybę nustatyti tikrąją rinkos kainą", – sakė Klaipėdos mero pavaduotojas.

http://www.ve.lt/naujienos/lietuva/vakaru-lietuva/klaipedieciams-gali-mazeti-rinkliava-uz-siuksles-672183/ 

 

 

Komentarai

koment.