Žiema didina klaipėdiečių skolų naštą

 

Komentaras
Audronė Balnionienė
Ekonomistė
Lietuviams pirmiausia reikėtų išmokti mažiau skolintis, o daugiau taupyti, įvertinti savo galimybes. Juk gyvename sunkmečiu. Išlaidos gyvenimui: rūbams, maistui, būsto išlaikymui sudaro 40 proc. žmonių pajamų. Blogiausia, kad dauguma nežino, kiek reikės mokėti už komunalines paslaugas. Šilumos kainos keičiasi kiekvieną mėnesį. Jei žmogus žinotų, kiek reikės mokėti, galėtų mažiau valgyti ar nepirkti naujų batų, o nešioti senus. Išprususiam žmogui lengviau. Jis seka prognozes. Girdi, kad brangs elektra, šiluma, ir tai įvertina planuodamas šeimos biudžetą, verčiasi su tuo, kas liko. Gyvenimas atrodo kraupiai. Darbo užmokestis nedidėja, o paslaugos, maistas brangsta. Kaip išgyventi pensininkui? Nežinau, ką atsakyti. Jei šie yra dviese, susimoka už patarnavimus ir lieka šiek tiek ryžių košei. Jie labiau įpratę taip vertis. Vokiečiai komunaliniams mokesčiams žiemai atsideda ir vasarą. Dėl to jiems šaltasis metų laikas būna mažiau skausmingesnis. Mes dar taip nemokame. Reikia išmokti taupyti.

 

Komentaras

Audronė Balnionienė

Ekonomistė

Lietuviams pirmiausia reikėtų išmokti mažiau skolintis, o daugiau taupyti, įvertinti savo galimybes. Juk gyvename sunkmečiu. Išlaidos gyvenimui: rūbams, maistui, būsto išlaikymui sudaro 40 proc. žmonių pajamų. Blogiausia, kad dauguma nežino, kiek reikės mokėti už komunalines paslaugas. Šilumos kainos keičiasi kiekvieną mėnesį. Jei žmogus žinotų, kiek reikės mokėti, galėtų mažiau valgyti ar nepirkti naujų batų, o nešioti senus. Išprususiam žmogui lengviau. Jis seka prognozes. Girdi, kad brangs elektra, šiluma, ir tai įvertina planuodamas šeimos biudžetą, verčiasi su tuo, kas liko. Gyvenimas atrodo kraupiai. Darbo užmokestis nedidėja, o paslaugos, maistas brangsta. Kaip išgyventi pensininkui? Nežinau, ką atsakyti. Jei šie yra dviese, susimoka už patarnavimus ir lieka šiek tiek ryžių košei. Jie labiau įpratę taip vertis. Vokiečiai komunaliniams mokesčiams žiemai atsideda ir vasarą. Dėl to jiems šaltasis metų laikas būna mažiau skausmingesnis. Mes dar taip nemokame. Reikia išmokti taupyti.

24 milijonai litų – tiek Klaipėdos gyventojai, įmonės, biudžetinės įstaigos skolingos už šilumą, vandenį, elektrą ir atliekų tvarkymą. Žiemą įsiskolinimai dar labiau auga. Daugiausia mokesčių nesumokėjo gyventojai. Kai kurie jų tarsi siekia rekordų – yra nesumokėję ir 20 tūkst., ir dar daugiau litų.

 

Siūlo išeitį – grafikus

Daugiausia vartotojai įsiskolinę už šilumą. Anot bendrovės „Klaipėdos energija“ Skolų valdymo grupės vadovės Daivos Drungilienės, iki šių metų sausio 1 dienos įmonei nebuvo sumokėta net 12,8 mln. litų.

Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, bendra skola padidėjo 18 proc.

Labiausiai už šilumą neišsimoka gyventojai. Jų skola šilumos tiekėjui siekia 10,55 mln. litų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, privačių vartotojų skola išaugo 20 proc.

Verslo įmonės už šią paslaugą skolingos 1,91 mln. litų. Šios vartotojų grupės skola už šilumą taip pat išaugo, tačiau šiek tiek mažiau nei gyventojų – 18 proc.

Biudžetinės įstaigos už šilumą nėra sumokėjusios 0,18 mln. litų. Jų skola, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sumažėjo 32 proc.

Pramonės bendrovės šilumos tiekėjui nėra sumokėjusios 0,16 mln. litų. Jų skolos išaugo 22 proc.
Žiemą, kai yra šildymo sezonas, skolos už šildymą išauga. Taip yra kasmet.

„Pavasarį, kai baigiasi šildymo sezonas, skolos pradeda mažėti. Vartotojams, kurie negali susimokėti už šilumą iš karto dėl svarių priežasčių – nedarbo, ligos, yra sudaromi skolų grąžinimo grafikai. Atsiskaityti už paslaugą jie gali per kelis mėnesius“, – komentavo D.Drungilienė.

 

Nemoka ir už elektrą

Šaltuoju metų laiku auga įsiskolinimai ne tik už šilumą, bet ir elektrą.

Bendrovės LESTO atstovo Ernesto Naprio teigimu, ypač tai ryšku sausio ir vasario mėnesiais. Jis tvirtino, kad privačių klientų skolos žiemą vidutiniškai išauga 5–10 proc.

Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, bendra skola už elektros energiją Klaipėdoje siekė 2,7 mln. litų. Už šią paslaugą uostamiestyje yra skolingi 8 tūkst. gyventojų. Bendra jų skola sudaro 1,8 mln. litų.

E.Naprys teigė, jog verslo įmonių Klaipėdoje yra 902. Jos nesumokėjo 0,8 mln. litų. Yra ir 16 uostamiesčio biudžetinių įstaigų, neatsiskaičiusių už elektrą. Jų skola siekia 87 tūkst. litų.

„Per metus skolingų gyventojų skaičius išaugo 16 proc., tačiau tiek pat sumažėjo vidutinė privataus kliento skola – iki 222 litų. Skolingų biudžetinių įstaigų skaičius ir skola sumažėjo dvigubai. Verslo klientų skolininkų sumažėjo trečdaliu. Jų skola – daugiau nei dvigubai“, – dėstė atstovas.

 

Gyventojai lenkia įmones

Įsiskolinimai už vandenį siekia 3,845 mln. litų. Įmonės „Klaipėdos vanduo“ pardavimų direktorius Dangeras Aleksandrovas tvirtino, jog didžiausią jų dalį sudaro gyventojų skolos.

Privatūs vartotojai už šią paslaugą praėjusių metų pabaigoje nebuvo sumokėję 2,945 mln. litų. Pramonės įmonių skolos kur kas mažesnės ir siekia 572 tūkst., kitų įmonių ir įstaigų – 328 tūkst. litų.

Pasak D.Aleksandrovo, gyventojų skolos pernai išaugo 196 tūkst. litų. Pramonės įmonių įsiskolinimai padidėjo 73 tūkst. litų. Kitų įmonių ir įstaigų per praėjusius metus skolos išaugo 108 tūkst. litų.

Gruodį visų grupių įsiskolinimai šiek tiek mažėjo.

Per praėjusius metus skolos už vandenį padidėjo 10,9 proc. – tai yra 6,6 proc. mažiau nei užpernai. 

 

Mokumas už šiukšles pagerėjo

Žiema mažai turi įtakos klaipėdiečių mokėjimui už atliekų tvarkymą.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Vietinės rinkliavos administravimo skyriaus ekonomistė Dalia Miciutė aiškino, jog pastebima priešinga tendencija – dalis klaipėdiečių būtent vasarį sumoka rinkliavą už visus metus.

„Rinkliavos už atliekų tvarkymą mokėjimo terminai nustatyti kas ketvirtį. Pats pranešimas vasarį išsiunčiamas mokėtojui su metine suma. Pastebime, jog dalis klaipėdiečių būtent vasarį sumoka visų metų rinkliavą“, – tvirtino ekonomistė.

Ji pabrėžė, kad mokėjimai už atliekų tvarkymą suaktyvėja, kai sueina ketvirtinio mokėjimo terminas arba po priminimų išsiuntimo.

Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, klaipėdiečiai už atliekų tvarkymą skolingi 4,517 mln. litų. Rinkliavos yra nesumokėję daugiau nei 15 tūkst. fizinių asmenų. Jų skola sudaro per 3,239 mln. litų.

Už atliekų tvarkymą skolingos ir 765 įmonės bei įstaigos. Jų skola siekia per 1,277 mln. litų.

Pasak D.Miciutės, praėjusiais metais bendras mokumas, palyginti su užpernai, pagerėjo 1,2 proc.

„Pagal europinę praktiką mokumas laikomas geru, jei šis siekia 85 proc. Rinkliavos už atliekų surinkimą mokumas siekia 92,7 proc.“, – teigė ekonomistė.

Tačiau nors bendra skola sumažėjo, fizinių asmenų įsiskolinimai pernai išaugo 594,2 tūkst. litų. Skolininkų skaičius padidėjo 1 554 asmenimis.

 

Problema – savivaldybės būstai

D.Aleksandrovas pabrėžė, kad gyventojų grupėje didžiausią skolos dalį sudaro savivaldybės butų gyventojų skolos.

Iš jų atskiri vartotojai yra įsiskolinę iki 28 tūkst. litų. Tiek kainuotų 5 797 kubinių metrų vandens.

Praėjusių metų gruodžio 31 dienos duomenimis, šioje vartotojų grupėje net 143 asmenys už vandenį nesumokėjo per 1 tūkst. litų.

Rekordinės skolos įmonei „Klaipėdos energija“ taip pat siekia per 20 tūkst. litų. D.Drungilienė pabrėžė, kad jos išieškomos per antstolių kontoras.

Už atliekų tvarkymą vienas fizinis asmuo nėra sumokėjęs net 27 649 litų. D.Miciutė aiškino, kad tokia suma susidarė klaipėdiečiui nemokant rinkliavos už negyvenamosios paskirties objektą nuo rinkliavos įvedimo – pusketvirtų metų.

Už elektros energiją didžiausios yra įmonių skolos. E.Naprys tvirtino, jog penkių didžiausių komercijos skolininkų skolos vidurkis sudaro 50 tūkst. litų.

 

Už šilumą moka ir vasarą

Yra klaipėdiečių, kurie žiemai, kai išlaidos būstui išlaikyti vidutiniškai išauga 40 proc., ruošiasi iš anksto ir moka daugiau už šilumą. Tačiau, anot bendrovės „Klaipėdos energija“ atstovės D.Drungilienės, praėjusią vasarą tokių buvo tik keli.

„Vartotojai gali pasirinkti dvinarę kainą ir už šilumą mokėti visus metus. Yra nuolatinis mėnesinis mokestis plius atsiskaitymai už suvartotą šilumą. Tačiau ši tvarka nėra populiari“, – pabrėžė vadovė.

Sunkiai besiverčiantys klaipėdiečiai žiemą sumoka bent dalį sumos už šilumą, o likusią išsimoka pasibaigus šildymo sezonui. Yra ir tokių, kurie šaltuoju metų laiku deklaruoja mažiau sunaudoto vandens, kad sulauktų mažesnių sąskaitų. Vėliau susidariusį skirtumą jie išlygina.

Su skolininkais pirmiausia stengiamasi susitarti gražiuoju: kviečiama bendrauti su specialistu, aiškinamasi, kokios nesumokėjimo priežastys, sudaromi išsimokėjimo grafikai.

Jei šios priemonės neveiksmingos, gali būti nutrauktas ir paslaugos teikimas. Nemokėjus ilgą laiką, skolų išieškojimas perduodamas teismui.

Gyventojai dėl skolų praranda būstą, tačiau tokie atvejai itin reti. Dažniausiai iš varžytinių parduodamas turtas tų skolininkų, kurie skolingi ne vienam tiekėjui. 

http://klaipeda.diena.lt/naujienos/miestas/ziema-didina-klaipedieciu-skolu-nasta-406984  

 

 

 

Komentarai

koment.