Eismas Klaipėdoje: ar tikrai valdžia žino, ką daro?

Netinkamai įrengiami ženklai, vairuotojų automobilius gadinantys greičio slopinimo kalneliai, nuolat streikuojantys šviesoforai, niekaip neįgyvendinamas vadinamosios žaliosios bangos principas sukuria įspūdį, kad eismas Klaipėdos gatvėse organizuojamas Brauno judėjimo principu, paprasčiau pasakius, bet kaip – be jokios strategijos ir ateities vizijos.

Netinkamai įrengiami ženklai, vairuotojų automobilius gadinantys greičio slopinimo kalneliai, nuolat streikuojantys šviesoforai, niekaip neįgyvendinamas vadinamosios žaliosios bangos principas sukuria įspūdį, kad eismas Klaipėdos gatvėse organizuojamas Brauno judėjimo principu, paprasčiau pasakius, bet kaip – be jokios strategijos ir ateities vizijos.
Dar 2007 metais uostamiesčio gatvėse buvo nušvitusi viltis – savivaldybė paruošė Klaipėdos miesto centralizuotos koordinuotos eismo valdymo sistemos diegimo planą, kuriuo buvo numatoma labai daug gražių dalykų.
Planuota, kad visų šviesoforų valdikliai bus apjungti į vieną sistemą, bus įrengti informaciją apie padėtį gatvėse realiu laiku fiksuojantys eismo jutikliai, vairuotojus informuojančios švieslentės gatvėse bei informavimo apie optimalius maršrutus sistema internete, sankryžų stebėjimas vaizdo kameromis.
Remiantis šiuo planu, šių, 2012-ųjų, metų pabaigoje Klaipėdos vairuotojai jau turėtų džiaugtis visais išvardintais ir dar nepaminėtais centralizuotos eismo valdymo sistemos malonumais. Turėtų, bet nesidžiaugs – neįgyvendintas net pirmasis plano etapas, numatytas 2008-iesiems, kuomet turėjo įvykti viešasis konkursas investiciniam projektui parengti, ką jau kalbėti apie visų šviesoforų sujungimą į bendrą sistemą.
Šampanas – svajotojams
Ar negaila laiko ir jėgų, išnaudotų planų, kurie taip ir nebūna įgyvendinti, kūrimui? – "Autosalonas" paklausė už infrastruktūrą mieste atsakingo Klaipėdos vicemero Artūro Šulco.
Kas nesvajoja, tas negeria šampano. Jei nekuri naujų, modernių projektų, jų niekada ir neįgyvendinsi. Projektams nereikia gailėti laiko, jų kūrimas – neišvengiama būtinybė. Štai kai pareikalavome iš Vilniaus kompensacijos už nepatogumus dėl planuojamo suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos uoste, Vyriausybė atsakė: "Gerai, o ko norite?" Mes turėjome ką pateikti – trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijų techninius projektus. Jei nebūtume jų turėję iš anksto, derėtis būtų sunkiau. O dabar yra vilties, kad šių sankryžų rekonstrukcija bus pripažinta valstybinės reikšmės objektu ir gaus finansavimą.
Panaši situacija – ir su dviračių tako nuo Biržos tilto iki Tauralaukio projektu. Mes jį turėjome iš anksto, ir dabar iki įgyvendinimo liko ne tiek daug laiko. Projektai turi būti kuriami iš anksto. Be to, reikia nepamiršti, jog tai – griozdiška procedūra.
Nužudė krizė
Tačiau centralizuotos eismo valdymo sistemos diegimo projektas taip ir liko tik stalčiuje…
Tada buvome turtingi. Prisiminkite – pirkome ir automobilius policijai, ir greičio matuoklius, ir vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau darbus, kurie buvo suplanuoti ateičiai, nubraukė 2008-ųjų krizė. Gal, jei jos nebūtų, dabar apie centralizuotą eismo valdymo sistemą Klaipėdos gatvėse jau kalbėtume kaip apie realybę? Gal dar išauš geresni laikai?
O gal galima apsieiti ir be tos valdymo sistemos – gal užtektų pasistengti kuo optimaliau sutvarkyti eismą paprastesnėmis priemonėmis? Ar jus tenkina tai, kaip tai daroma dabar?
Trūkumų tikrai yra. Reikia pripažinti, kad visą eismą mieste apimančios strategijos nėra, nėra jokios sistemos. Paprašė kokia nors firma ar gyventojai įrengti vieną ar kitą ženklą – Saugaus eismo komisija sako: "Gerai". Paprašė kalnelių: "Gerai". Ne taip reikia elgtis. Reikia žiūrėti į visumą – jei statai naują ženklą, pažiūrėk, kokie ženklai toje gatvėje jau įrengti, kokia padėtis tos gatvės sankryžose, kokią įtaką joms turės tas naujas ženklas.
Tas pats – kalbant apie greičio slopinimo įrangą. Susidaro įspūdis, kad tie kalneliai montuojami be jokios analizės, be jokio pagrindimo. Gal jų toje vietoje net nereikia? Tranzitinėse gatvėse, tokiose kaip Baltijos ar Statybininkų prospektas, apskritai negali būti nei nereguliuojamų perėjų, nei greičio slopinimo įrangos. O kokiais skaičiais remiantis greičio slopinimo kalneliai Baltijos prospekte įrengti prie perėjos ties buvusia spaustuve, o ne prie arčiau Taikos prospekto esančios perėjos, kuria naudojasi tikrai daugiau žmonių?
Mano nuomone, kalnelius reikia montuoti ne po kokios nors skaudžios avarijos – kaip daroma dabar, o iš anksto, prieš gatvę tiesiant ar rekonstruojant. Tai – irgi strategijos trūkumo įrodymas.
Nėra profesionalų
Kodėl nėra gatvių matymo tarsi iš paukščio skrydžio? Gal savivaldybėje tiesiog nėra tokių specialistų?
Iš dalies sutikčiau. Bet ir visoje Lietuvoje tokių specialistų nėra daug. Susipina du dalykai – ir eismo saugumas, ir miesto planavimas. Vakarų šalyse tokie miesto planavimo ekspertai, kurie padėtį mato ne tik iš vienos srities, o iš kelių, rengiami, pas mus – ne. Mūsų savivaldybėje yra Transporto skyrius, bet jis priskirtas Miesto ūkio departamentui. Žinote, kur galima ūkiškai paplanuoti? Taigi… Transporto skyrius turėtų priklausyti Urbanistinės plėtros departamentui, nes į eismo saugumą reikia žiūrėti ne siaurai – kur įrengti vieną ar kitą ženklą, o urbanistine, bent to kvartalo ar net viso miesto prasme.
Dar viena programa su klaustukais
Sausio mėnesį Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija pritarė miesto eismo saugumo gerinimo 2012-2014 metais programai, kuria siekiama iki 2014-ųjų žuvusiųjų skaičių sumažinti šeštadaliu, avarijų skaičių – penktadaliu, tiek pat – greičio viršijimo atvejų, dešimtadaliu – eismo įvykių, kuriuos sukėlė dviratininkai ar pėstieji, skaičių.
Visa tai skamba gražiai, tačiau planą panagrinėjus detaliau vėl peršasi išvada, jog viskas daroma tik dėl paukščiuko, ir, kaip minėjo A. Šulcas, be jokios analizės ir pagrindimo.
Štai nuspręsta, jog iki 2014 m. miesto gatvėse bus atnaujinta arba patiesta naujų 100 metrų greičio slopinimo kalnelių. Į klausimą, kas konkrečiai sugalvojo, kad tų sąlyginių metrų kalnelių reikia įrengti 100, o ne 20 ar, sakykime, 120, savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paukštė atsakyti negalėjo. Jis tik pranešė, kad "kalnelių įrengimo vietos ir kiekiai bus tvirtinami Saugaus eismo komisijoje, atsižvelgiant į lėšas".
Be to, programoje buvo numatyta šiemet Klaipėdoje atnaujinti 7 šviesoforais reguliuojamos sankryžas. Tačiau šiomis dienomis šio punkto programoje nebeliko – paaiškėjo, kad tam reikalingų 232 tūkst. Lt savivaldybės biudžete net nebuvo skirta. Kodėl reikėjo gaišti laiką svarstant, kokias sankryžas reikėtų atnaujinti, nors buvo aišku, kad pinigų tam nėra? Sunku pasakyti.
O gal iš tiesų – kas nesvajoja, tas negeria šampano?
Nebuvo brangu
2007 m. Klaipėdos savivaldybei nutarus, kad mieste reikia centralizuotos eismo valdymo sistemos, ją valdžios atstovams pristatė kelios įmonės. Pavyzdžiui, Vokietijos bendrovė "Stuhrenberg GmbH" buvo pasiryžusi įrengti keliais režimais veikiančią sistemą, kuri leistų iš anksto numatyti ir sumažinti spūstis, susidarančias dėl kelio darbų, avarijų ar mieste vykstančių renginių, taip pat užtikrintų sklandų specialiųjų tarnybų ir viešojo transporto judėjimą, paspartintų šviesoforų ir juos valdančių įrenginių gedimų nustatymą bei remontą. Šis pasiūlymas įvertintas 3,5 mln. litų. Atitinkamo Lietuvos bendrovės "Eismas" pasiūlymo vertė buvo 5 mln. litų.
"Tai – ne prabanga, o būtinybė"
Tomas KAMAITIS, Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas
Nuo 2008 metų sostinėje įdiegtos centrinės eismo valdymo sistemos nauda – akivaizdi: ne tik buvo pakeisti seni šviesoforai, bet, svarbiausia, padidėjo gatvių pralaidumas, sumažėjo kamščių, sutrumpėjo kelionėje praleidžiamas laikas, atsirado žalioji banga. Galima sakyti, kad CEV – ne prabanga, o būtinybė.
Atsižvelgiant į transporto srautus ir eismo situaciją, mieste nustatyti 6 transporto koridoriai, kuriuose ir įdiegta CEV sistema. Ją sudaro eismo valdymo centras, automobilių eismo jutikliai ir šviesoforų valdikliai, eismo šviesoforai, viešojo transporto prioritetų sistema, vairuotojų informavimo švieslenčių sistema, eismo stebėjimo, informacinė bei greičio matavimo sistemos. Su sistemos pagalba mes galime keisti ir šviesoforo veikimo laiką, ir ciklus. Valdymo centre atliekama nuolatinė eismo stebėsena – tiek su vaizdo kamerų, tiek su detektorių pagalba, todėl iškilus būtinybei galime nedelsdami priimti vieną ar kitą sprendimą.
CEV sistema sumontuota taip, kad yra galimybė prie jos jungti naujus koridorius.Netinkamai įrengiami ženklai, vairuotojų automobilius gadinantys greičio slopinimo kalneliai, nuolat streikuojantys šviesoforai, niekaip neįgyvendinamas vadinamosios žaliosios bangos principas sukuria įspūdį, kad eismas Klaipėdos gatvėse organizuojamas Brauno judėjimo principu, paprasčiau pasakius, bet kaip – be jokios strategijos ir ateities vizijos.

Dar 2007 metais uostamiesčio gatvėse buvo nušvitusi viltis – savivaldybė paruošė Klaipėdos miesto centralizuotos koordinuotos eismo valdymo sistemos diegimo planą, kuriuo buvo numatoma labai daug gražių dalykų.

Planuota, kad visų šviesoforų valdikliai bus apjungti į vieną sistemą, bus įrengti informaciją apie padėtį gatvėse realiu laiku fiksuojantys eismo jutikliai, vairuotojus informuojančios švieslentės gatvėse bei informavimo apie optimalius maršrutus sistema internete, sankryžų stebėjimas vaizdo kameromis.

Remiantis šiuo planu, šių, 2012-ųjų, metų pabaigoje Klaipėdos vairuotojai jau turėtų džiaugtis visais išvardintais ir dar nepaminėtais centralizuotos eismo valdymo sistemos malonumais. Turėtų, bet nesidžiaugs – neįgyvendintas net pirmasis plano etapas, numatytas 2008-iesiems, kuomet turėjo įvykti viešasis konkursas investiciniam projektui parengti, ką jau kalbėti apie visų šviesoforų sujungimą į bendrą sistemą.

Šampanas – svajotojams

Ar negaila laiko ir jėgų, išnaudotų planų, kurie taip ir nebūna įgyvendinti, kūrimui? – "Autosalonas" paklausė už infrastruktūrą mieste atsakingo Klaipėdos vicemero Artūro Šulco.

Kas nesvajoja, tas negeria šampano. Jei nekuri naujų, modernių projektų, jų niekada ir neįgyvendinsi. Projektams nereikia gailėti laiko, jų kūrimas – neišvengiama būtinybė. Štai kai pareikalavome iš Vilniaus kompensacijos už nepatogumus dėl planuojamo suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos uoste, Vyriausybė atsakė: "Gerai, o ko norite?" Mes turėjome ką pateikti – trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijų techninius projektus. Jei nebūtume jų turėję iš anksto, derėtis būtų sunkiau. O dabar yra vilties, kad šių sankryžų rekonstrukcija bus pripažinta valstybinės reikšmės objektu ir gaus finansavimą.

Panaši situacija – ir su dviračių tako nuo Biržos tilto iki Tauralaukio projektu. Mes jį turėjome iš anksto, ir dabar iki įgyvendinimo liko ne tiek daug laiko. Projektai turi būti kuriami iš anksto. Be to, reikia nepamiršti, jog tai – griozdiška procedūra.

Nužudė krizė

Tačiau centralizuotos eismo valdymo sistemos diegimo projektas taip ir liko tik stalčiuje…

Tada buvome turtingi. Prisiminkite – pirkome ir automobilius policijai, ir greičio matuoklius, ir vaizdo stebėjimo kameras. Tačiau darbus, kurie buvo suplanuoti ateičiai, nubraukė 2008-ųjų krizė. Gal, jei jos nebūtų, dabar apie centralizuotą eismo valdymo sistemą Klaipėdos gatvėse jau kalbėtume kaip apie realybę? Gal dar išauš geresni laikai?

O gal galima apsieiti ir be tos valdymo sistemos – gal užtektų pasistengti kuo optimaliau sutvarkyti eismą paprastesnėmis priemonėmis? Ar jus tenkina tai, kaip tai daroma dabar?

Trūkumų tikrai yra. Reikia pripažinti, kad visą eismą mieste apimančios strategijos nėra, nėra jokios sistemos. Paprašė kokia nors firma ar gyventojai įrengti vieną ar kitą ženklą – Saugaus eismo komisija sako: "Gerai". Paprašė kalnelių: "Gerai". Ne taip reikia elgtis. Reikia žiūrėti į visumą – jei statai naują ženklą, pažiūrėk, kokie ženklai toje gatvėje jau įrengti, kokia padėtis tos gatvės sankryžose, kokią įtaką joms turės tas naujas ženklas.

Tas pats – kalbant apie greičio slopinimo įrangą. Susidaro įspūdis, kad tie kalneliai montuojami be jokios analizės, be jokio pagrindimo. Gal jų toje vietoje net nereikia? Tranzitinėse gatvėse, tokiose kaip Baltijos ar Statybininkų prospektas, apskritai negali būti nei nereguliuojamų perėjų, nei greičio slopinimo įrangos. O kokiais skaičiais remiantis greičio slopinimo kalneliai Baltijos prospekte įrengti prie perėjos ties buvusia spaustuve, o ne prie arčiau Taikos prospekto esančios perėjos, kuria naudojasi tikrai daugiau žmonių?

Mano nuomone, kalnelius reikia montuoti ne po kokios nors skaudžios avarijos – kaip daroma dabar, o iš anksto, prieš gatvę tiesiant ar rekonstruojant. Tai – irgi strategijos trūkumo įrodymas.

Nėra profesionalų

Kodėl nėra gatvių matymo tarsi iš paukščio skrydžio? Gal savivaldybėje tiesiog nėra tokių specialistų?

Iš dalies sutikčiau. Bet ir visoje Lietuvoje tokių specialistų nėra daug. Susipina du dalykai – ir eismo saugumas, ir miesto planavimas. Vakarų šalyse tokie miesto planavimo ekspertai, kurie padėtį mato ne tik iš vienos srities, o iš kelių, rengiami, pas mus – ne. Mūsų savivaldybėje yra Transporto skyrius, bet jis priskirtas Miesto ūkio departamentui. Žinote, kur galima ūkiškai paplanuoti? Taigi… Transporto skyrius turėtų priklausyti Urbanistinės plėtros departamentui, nes į eismo saugumą reikia žiūrėti ne siaurai – kur įrengti vieną ar kitą ženklą, o urbanistine, bent to kvartalo ar net viso miesto prasme.

Dar viena programa su klaustukais

Sausio mėnesį Klaipėdos savivaldybės Saugaus eismo komisija pritarė miesto eismo saugumo gerinimo 2012-2014 metais programai, kuria siekiama iki 2014-ųjų žuvusiųjų skaičių sumažinti šeštadaliu, avarijų skaičių – penktadaliu, tiek pat – greičio viršijimo atvejų, dešimtadaliu – eismo įvykių, kuriuos sukėlė dviratininkai ar pėstieji, skaičių.

Visa tai skamba gražiai, tačiau planą panagrinėjus detaliau vėl peršasi išvada, jog viskas daroma tik dėl paukščiuko, ir, kaip minėjo A. Šulcas, be jokios analizės ir pagrindimo.

Štai nuspręsta, jog iki 2014 m. miesto gatvėse bus atnaujinta arba patiesta naujų 100 metrų greičio slopinimo kalnelių. Į klausimą, kas konkrečiai sugalvojo, kad tų sąlyginių metrų kalnelių reikia įrengti 100, o ne 20 ar, sakykime, 120, savivaldybės Transporto skyriaus vyr. specialistas Vytautas Paukštė atsakyti negalėjo. Jis tik pranešė, kad "kalnelių įrengimo vietos ir kiekiai bus tvirtinami Saugaus eismo komisijoje, atsižvelgiant į lėšas".

Be to, programoje buvo numatyta šiemet Klaipėdoje atnaujinti 7 šviesoforais reguliuojamos sankryžas. Tačiau šiomis dienomis šio punkto programoje nebeliko – paaiškėjo, kad tam reikalingų 232 tūkst. Lt savivaldybės biudžete net nebuvo skirta. Kodėl reikėjo gaišti laiką svarstant, kokias sankryžas reikėtų atnaujinti, nors buvo aišku, kad pinigų tam nėra? Sunku pasakyti.

O gal iš tiesų – kas nesvajoja, tas negeria šampano?

Nebuvo brangu

2007 m. Klaipėdos savivaldybei nutarus, kad mieste reikia centralizuotos eismo valdymo sistemos, ją valdžios atstovams pristatė kelios įmonės. Pavyzdžiui, Vokietijos bendrovė "Stuhrenberg GmbH" buvo pasiryžusi įrengti keliais režimais veikiančią sistemą, kuri leistų iš anksto numatyti ir sumažinti spūstis, susidarančias dėl kelio darbų, avarijų ar mieste vykstančių renginių, taip pat užtikrintų sklandų specialiųjų tarnybų ir viešojo transporto judėjimą, paspartintų šviesoforų ir juos valdančių įrenginių gedimų nustatymą bei remontą. Šis pasiūlymas įvertintas 3,5 mln. litų. Atitinkamo Lietuvos bendrovės "Eismas" pasiūlymo vertė buvo 5 mln. litų.

"Tai – ne prabanga, o būtinybė"

Tomas KAMAITIS, Vilniaus savivaldybės Eismo organizavimo skyriaus vedėjas

Nuo 2008 metų sostinėje įdiegtos centrinės eismo valdymo sistemos nauda – akivaizdi: ne tik buvo pakeisti seni šviesoforai, bet, svarbiausia, padidėjo gatvių pralaidumas, sumažėjo kamščių, sutrumpėjo kelionėje praleidžiamas laikas, atsirado žalioji banga. Galima sakyti, kad CEV – ne prabanga, o būtinybė.

Atsižvelgiant į transporto srautus ir eismo situaciją, mieste nustatyti 6 transporto koridoriai, kuriuose ir įdiegta CEV sistema. Ją sudaro eismo valdymo centras, automobilių eismo jutikliai ir šviesoforų valdikliai, eismo šviesoforai, viešojo transporto prioritetų sistema, vairuotojų informavimo švieslenčių sistema, eismo stebėjimo, informacinė bei greičio matavimo sistemos. Su sistemos pagalba mes galime keisti ir šviesoforo veikimo laiką, ir ciklus. Valdymo centre atliekama nuolatinė eismo stebėsena – tiek su vaizdo kamerų, tiek su detektorių pagalba, todėl iškilus būtinybei galime nedelsdami priimti vieną ar kitą sprendimą.

CEV sistema sumontuota taip, kad yra galimybė prie jos jungti naujus koridorius.

http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/automobiliai/eismas-klaipedoje-ar-tikrai-valdzia-zino-ka-daro-687583/,page.1  

 

 

Komentarai

koment.