Pone mere, kodėl Klaipėdoje gyventi gera?

 

Neseniai paskelbtas kasmetinis Lietuvos savivaldybių indeksas parodė, kad iš septynių šalies miestų savivaldybių geriausias yra Klaipėdos miestas.
Pirmąją vietą uostamiesčiui lėmė palankios sąlygos investicijoms ir geras miesto valdymas.
Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų.
Paprastai kalbant – šių savivaldybių gyventojai gyvena geriau.
- Ar tikrai Klaipėdoje gyventi yra taip gerai, kaip skelbiama? – „Respublika“ paklausė uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko.
- Tikriausiai tik patys miestiečiai ar norintieji į uostamiestį atvažiuoti apsisprendžia, kur jiems gyventi geriausia. Vargu ar tai vertinimai bei indeksai. Žmogaus apsisprendimą lemia įspūdžių ir informacijos visuma, įskaitant ir tokius tyrimus.
O ar geriausia gyventi Klaipėdoje, man, kaip klaipėdiečiui, ir daugeliui klaipėdiečių atrodo, kad taip.
Šis savivaldybių indeksas, nors Klaipėda jame pirmauja jau trečius metus iš eilės, neturėtų būti vertinamas kaip absoliutus ir neginčytinas įrodymas. Nors tai vienas iš objektyviausių ir bešališkiausių vertinimų.
Tyrėjai atsižvelgė į daugybę parametrų. Tad nors Klaipėda ir pripažįstama lydere, yra atskirų pozicijų, kuriose pirmauja Vilnius, Kaunas ar Alytus.
Skirtingose rungtyse būna skirtingi rezultatai, bet finišo tiesiojoje Klaipėda, kad ir ne tiek daug, lenkia kitas šalies savivaldybes.
- Paprastam žmogui tie indeksai, vertinimo kriterijai ir kiti panašūs dalykai nelabai ką ir sako. Ar galite paprastai pasakyti, kur slypi tas Klaipėdos gerumas? Kad čia – Baltijos jūra…
- Jūra daug kam kelia baltą pavydą. Nepaneigsi, kad ji ir uostas suteikia miestui papildomos vertės.
Kaip ir viską gyvenime, geriausiai vertinti palyginant. Šis indeksas, nors mes ir norėtume dabar nuo jo pabėgti, atspindi šio palyginimo esmę.
Be Klaipėdos, Lietuvoje yra dar 59 savivaldybės, tad tiktai lyginant galima spręsti, kurioje iš jų geriau ar blogiau.
Jei žiūrėsime, kaip Klaipėda tvarkosi viešojo administravimo srityje, kiek klaipėdiečiams kainuoja valdžios išlaikymas, tai, be jokios abejonės, joje geriausia gyventi.
Viešojo transporto infrastruktūra taip pat, ko gero, geriausia ar viena iš geriausių Lietuvoje. Vieni geriausių šalyje esame ir atliekų tvarkymo srityje. Čia konkuruojame tik su Alytumi.
Šis savivaldybių indeksas, kad ir kaip į jį žiūrėtume, yra objektyvi indikacija esamų sąlygų visame kontekste – švietimas, administravimas, socialinė aplinka, viešasis transportas, įstaigų valdymas, investicinės aplinkos kūrimas ir kiti parametrai, kurių yra daug.
Net jei mes kam nors ir nesame geriausi, tai jau tikrai gana geri.
- Vilniaus savivaldybė tarsi ir priekaištauja, kad bepigu gerai gyventi, kai šalies valdžia neatima tiek daug pinigų, kaip iš jos.
- Manyčiau, kad čia niekam nereikėtų nei lieti nuoskaudų, nei kuo nors abejoti.
Indeksą reikėtų vertinti vadovaujantis šaltu protu ir blaiviai. Kaip ne vien tik gražų rezultatą, bet ir išvadas bei rekomendacijas. Be išimties visiems, pradedant Klaipėda ir baigiant likusiems paskutiniojoje vietoje.
Aš palaikau Vilniaus norą ir veiksmus siekiant susigrąžinti didesnę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Tačiau tai turi būti daroma valstybės biudžeto, o ne kitų šalies savivaldybių sąskaita.
Norėčiau priminti, kad Klaipėda šioje GPM apkarpymo pozicijoje yra antroje vietoje. Tai tarsi patvirtina, kad uostamiestis – antras pagal svarbą Lietuvos miestas.
Valstybė oficialiai įvertino, kad Vilnius ir Klaipėda yra dvi geriausiai ir daugiausia į šalies biudžetą pinigų renkančios savivaldybės, galinčios tapti donorėmis tai gerokai sunkiau darančioms savivaldybėms.
O ar padidinus sugrąžinamą GPM dalį kiti rodikliai šoktelėtų, nebūčiau tuo tikras. Galutinį rezultatą lemia ne ryškus pokytis vienoje iš pozicijų, o jų visuma.
Jau daugybę metų Klaipėdos savivaldybės biudžetas yra subalansuotas. Išleidžiame tiek pinigų, kiek turime.
Uostamiesčio skolinimosi politika yra saikinga ir atsakinga. Esame panaudoję tik kiek daugiau nei pusę paskolų limito. Savivaldybės skola siekia per 95 milijonus litų, nors galėtų siekti 170 mln. litų.
Stengiamės, kad pasiskolintas vienas litas į miestą pritrauktų bent tris litus.
Turime pastabų ir pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti pasiektą rezultatą. Pirmiausia tai susiję su nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiais.
- Liaudies išmintis sako, kad gerai ten, kur mūsų nėra. Gal, priešingai nei žiūrintiems iš toliau, patiems klaipėdiečiams nėra taip gera gyventi uostamiestyje, kaip skelbiama?
- Tokia filosofija kiekvienam lietuviui ne tokia ir tolima. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, vertinimas pagal įvardytus indekso parametrus ir kriterijus yra vienas iš objektyviausių. Jo negalima paveikti nei perkant reklamą, nei bandant pamaloninti tyrėjus.
Vertinama ne taip, kaip kam atrodo ar kas kam patinka, nesivadovaujant emocijomis. Tik tuomet pastarosios atsiranda įvertintiems.
- Jūs esate Klaipėdos galva ir turite žinoti, ar patiems klaipėdiečiams gera joje gyventi.
- Aš visiškai netikėtai susidūriau su faktu, kuris galėtų būti puiki iliustracija. Kartu su labai daug klaipėdiečių teko būti Romoje ir pamatyti, kokia tvarka Italijos sostinėje.
Prie manęs nedrąsiai priėjo viena močiutė ir sako: „Žinote, mes galvojome, kad Klaipėdoje turime labai daug problemų ir ką tobulinti. Bet pamatę, kaip viskas daroma čia, supratome, kad savo namuose gyvename ne taip jau ir blogai, nešvariai, netvarkingai ar labai brangiai“.
Kad mes gyvename blogai ar gerai, galime pasakyti tik palyginę, pagyvenę kur kitur.
Neverta savęs per daug nuplakti ar nuvertinti, žvelgti kaip į labiausiai nelaimingus. Reikia viską vertinti objektyviai ir pasižiūrėti, ar tikrai mes gyvename jau taip blogai.
Nemanau, kad, kalbant apie savo miestą, klaipėdiečiams trūksta optimizmo ir patriotizmo. Tačiau jokiu būdu nesakome vien to, kad gyvename nuostabiai bei puikiai.
Yra ką tobulinti ir gerinti. Mūsų visų tikslas bendras – daryti miestą tokį, kuriame būtų gera gyventi ne tik mums, bet ir mūsų vaikams.
- Paprasti klaipėdiečiai miesto valdžiai priekaištų negaili. Žmonės skundžiasi vis naujais mokesčiais, pažadų nevykdymu, nieko neveikimu dėl miesto ir miestiečių. Kas Klaipėdoje yra blogai?
- Diplomatiškai nenorėčiau tu dalykų vadinti blogais, bet tobulintinų tikrai yra daug. Nekritikuotų, jei nieko nebūtų daroma, arba vien tik kritikuotų.
Kas yra blogai, signalų gauname nuolat. Neužtenka lėšų gatvių infrastruktūrai gerinti, kiemams apšviesti ir jų duobėms užlopyti. Švietimo sektoriuje nėra viskas gerai, gali tekti priimti nepopuliarius sprendimus, bet jie yra neišvengiami siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.
Mokesčių administravimas, lankstesnė jų taikymo tvarka, neprižiūrimi ir apleisti pastatai bei teritorijos, sudėtinga bendrauti su kai kuriomis valstybinėmis institucijomis, ilga diskusija dėl gelbėtojų tarnybos ir nesibaigiantis Muzikinio teatro skaudulys.
- Kuo jums skundžiasi paprasti žmonės?
- Didžioji dalis skundų yra dėl paprastų ir elementarių dalykų. Buitinių, kurie net ne visada priklauso nuo Klaipėdos.
Brangia šilumos kaina. Nors Klaipėda už ją moka mažiau nei beveik visi didieji šalies miestai, žmogui tai nesvarbu. Jam svarbu, kiek moka jis.
Kad šiukšlina kvadratiniai metrai, o ne žmonės, nors esame vertinami kaip vieni geriausiai su atliekomis besitvarkantys visose Baltijos šalyse.
Nemažai nusiskundimų gaunu dėl nemalonių kvapų ir nepalankios gyvenamosios aplinkos, ypač pietinėje miesto dalyje. Ką daryti, kai taršos šaltinis – už miesto teritorijos, o jos rezultatai tenka miestui? Esame įvelti į ilgas taršos identifikavimo procedūras, o iki sprendimo yra labai toli.
Žmones piktina sunkiojo transporto gausa ir uosto kaimynystė. Manau, kad miesto ir uosto santykiai turėtų būti orientuoti į gyvenimo kokybės klaipėdiečiams užtikrinimą.
Kieno nors netenkina ilga socialinio būsto eilė, nors ne savivaldybės sudarinėja į jį galinčiųjų pretenduoti kriterijus. Šiuo metu socialinio būsto laukia apie pustrečio tūkstančio kandidatų ir to laukimo vidurkis siekia apie 10 metų.
- Ar nepasigendate didesnio pačių klaipėdiečių indėlio į gyvenimo uostamiestyje gerinimą?
- Minėtas vertinimas yra kiekvieno klaipėdiečio indėlis, nesvarbu, kur ir kuo jis dirba, kiek uždirba, nieko nedirba ar yra socialiai remtinas. Kiekvienas miesto gyventojas prie to prisideda.
Ar galėtų daugiau? Manau, kad kiekvienas gali padaryti daugiau, jei tik to nori.
Čia tinka perfrazuoti JAV prezidento Džono Kenedžio (John Kennedy) žodžiai: „Tu neklausk, ką tau davė Klaipėda, tu paklausk, ką tu jai davei“.
Kuo daugiau miestiečių taip galvos, tuo geriau bus miestui ir klaipėdiečiams.
- O jums pačiam ar gera gyventi Klaipėdoje?
- Taip, man pačiam tikrai gera, nes turiu patirties lygindamas su gyvenimu kitose vietose per pastaruosius 10 metų. Nenorėčiau iš Klaipėdos išvažiuoti.
Ir ne dėl to, kad esu jos meras. Laikausi principo, kad jausčiausi labai nepatogiai pats prieš save, jei kurie nors antpečiai mane, kaip žmogų, gadintų.
Gyvenu kaip paprastas klaipėdietis, naudodamasis ta pačia miesto infrastruktūra, patirdamas visus jos džiaugsmus ir tobulintinus dalykus.
Tad labai drąsiai sakau, kad man Klaipėdoje buvo, yra ir bus geriausiai gyventi.

Neseniai paskelbtas kasmetinis Lietuvos savivaldybių indeksas parodė, kad iš septynių šalies miestų savivaldybių geriausias yra Klaipėdos miestas.

Pirmąją vietą uostamiesčiui lėmė palankios sąlygos investicijoms ir geras miesto valdymas.

Statistika rodo, kad tose savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų.

Paprastai kalbant – šių savivaldybių gyventojai gyvena geriau.

- Ar tikrai Klaipėdoje gyventi yra taip gerai, kaip skelbiama? – „Respublika“ paklausė uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko.

- Tikriausiai tik patys miestiečiai ar norintieji į uostamiestį atvažiuoti apsisprendžia, kur jiems gyventi geriausia. Vargu ar tai vertinimai bei indeksai. Žmogaus apsisprendimą lemia įspūdžių ir informacijos visuma, įskaitant ir tokius tyrimus.

O ar geriausia gyventi Klaipėdoje, man, kaip klaipėdiečiui, ir daugeliui klaipėdiečių atrodo, kad taip.

Šis savivaldybių indeksas, nors Klaipėda jame pirmauja jau trečius metus iš eilės, neturėtų būti vertinamas kaip absoliutus ir neginčytinas įrodymas. Nors tai vienas iš objektyviausių ir bešališkiausių vertinimų.

Tyrėjai atsižvelgė į daugybę parametrų. Tad nors Klaipėda ir pripažįstama lydere, yra atskirų pozicijų, kuriose pirmauja Vilnius, Kaunas ar Alytus.

Skirtingose rungtyse būna skirtingi rezultatai, bet finišo tiesiojoje Klaipėda, kad ir ne tiek daug, lenkia kitas šalies savivaldybes.

- Paprastam žmogui tie indeksai, vertinimo kriterijai ir kiti panašūs dalykai nelabai ką ir sako. Ar galite paprastai pasakyti, kur slypi tas Klaipėdos gerumas? Kad čia – Baltijos jūra…

- Jūra daug kam kelia baltą pavydą. Nepaneigsi, kad ji ir uostas suteikia miestui papildomos vertės.

Kaip ir viską gyvenime, geriausiai vertinti palyginant. Šis indeksas, nors mes ir norėtume dabar nuo jo pabėgti, atspindi šio palyginimo esmę.

Be Klaipėdos, Lietuvoje yra dar 59 savivaldybės, tad tiktai lyginant galima spręsti, kurioje iš jų geriau ar blogiau.

Jei žiūrėsime, kaip Klaipėda tvarkosi viešojo administravimo srityje, kiek klaipėdiečiams kainuoja valdžios išlaikymas, tai, be jokios abejonės, joje geriausia gyventi.

Viešojo transporto infrastruktūra taip pat, ko gero, geriausia ar viena iš geriausių Lietuvoje. Vieni geriausių šalyje esame ir atliekų tvarkymo srityje. Čia konkuruojame tik su Alytumi.

Šis savivaldybių indeksas, kad ir kaip į jį žiūrėtume, yra objektyvi indikacija esamų sąlygų visame kontekste – švietimas, administravimas, socialinė aplinka, viešasis transportas, įstaigų valdymas, investicinės aplinkos kūrimas ir kiti parametrai, kurių yra daug.

Net jei mes kam nors ir nesame geriausi, tai jau tikrai gana geri.

- Vilniaus savivaldybė tarsi ir priekaištauja, kad bepigu gerai gyventi, kai šalies valdžia neatima tiek daug pinigų, kaip iš jos.

- Manyčiau, kad čia niekam nereikėtų nei lieti nuoskaudų, nei kuo nors abejoti.

Indeksą reikėtų vertinti vadovaujantis šaltu protu ir blaiviai. Kaip ne vien tik gražų rezultatą, bet ir išvadas bei rekomendacijas. Be išimties visiems, pradedant Klaipėda ir baigiant likusiems paskutiniojoje vietoje.

Aš palaikau Vilniaus norą ir veiksmus siekiant susigrąžinti didesnę gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. Tačiau tai turi būti daroma valstybės biudžeto, o ne kitų šalies savivaldybių sąskaita.

Norėčiau priminti, kad Klaipėda šioje GPM apkarpymo pozicijoje yra antroje vietoje. Tai tarsi patvirtina, kad uostamiestis – antras pagal svarbą Lietuvos miestas.

Valstybė oficialiai įvertino, kad Vilnius ir Klaipėda yra dvi geriausiai ir daugiausia į šalies biudžetą pinigų renkančios savivaldybės, galinčios tapti donorėmis tai gerokai sunkiau darančioms savivaldybėms.

O ar padidinus sugrąžinamą GPM dalį kiti rodikliai šoktelėtų, nebūčiau tuo tikras. Galutinį rezultatą lemia ne ryškus pokytis vienoje iš pozicijų, o jų visuma.

Jau daugybę metų Klaipėdos savivaldybės biudžetas yra subalansuotas. Išleidžiame tiek pinigų, kiek turime.

Uostamiesčio skolinimosi politika yra saikinga ir atsakinga. Esame panaudoję tik kiek daugiau nei pusę paskolų limito. Savivaldybės skola siekia per 95 milijonus litų, nors galėtų siekti 170 mln. litų.

Stengiamės, kad pasiskolintas vienas litas į miestą pritrauktų bent tris litus.

Turime pastabų ir pasiūlymų, kaip reikėtų tobulinti pasiektą rezultatą. Pirmiausia tai susiję su nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiais.

- Liaudies išmintis sako, kad gerai ten, kur mūsų nėra. Gal, priešingai nei žiūrintiems iš toliau, patiems klaipėdiečiams nėra taip gera gyventi uostamiestyje, kaip skelbiama?

- Tokia filosofija kiekvienam lietuviui ne tokia ir tolima. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, vertinimas pagal įvardytus indekso parametrus ir kriterijus yra vienas iš objektyviausių. Jo negalima paveikti nei perkant reklamą, nei bandant pamaloninti tyrėjus.

Vertinama ne taip, kaip kam atrodo ar kas kam patinka, nesivadovaujant emocijomis. Tik tuomet pastarosios atsiranda įvertintiems.

- Jūs esate Klaipėdos galva ir turite žinoti, ar patiems klaipėdiečiams gera joje gyventi.

- Aš visiškai netikėtai susidūriau su faktu, kuris galėtų būti puiki iliustracija. Kartu su labai daug klaipėdiečių teko būti Romoje ir pamatyti, kokia tvarka Italijos sostinėje.

Prie manęs nedrąsiai priėjo viena močiutė ir sako: „Žinote, mes galvojome, kad Klaipėdoje turime labai daug problemų ir ką tobulinti. Bet pamatę, kaip viskas daroma čia, supratome, kad savo namuose gyvename ne taip jau ir blogai, nešvariai, netvarkingai ar labai brangiai“.

Kad mes gyvename blogai ar gerai, galime pasakyti tik palyginę, pagyvenę kur kitur.

Neverta savęs per daug nuplakti ar nuvertinti, žvelgti kaip į labiausiai nelaimingus. Reikia viską vertinti objektyviai ir pasižiūrėti, ar tikrai mes gyvename jau taip blogai.

Nemanau, kad, kalbant apie savo miestą, klaipėdiečiams trūksta optimizmo ir patriotizmo. Tačiau jokiu būdu nesakome vien to, kad gyvename nuostabiai bei puikiai.

Yra ką tobulinti ir gerinti. Mūsų visų tikslas bendras – daryti miestą tokį, kuriame būtų gera gyventi ne tik mums, bet ir mūsų vaikams.

- Paprasti klaipėdiečiai miesto valdžiai priekaištų negaili. Žmonės skundžiasi vis naujais mokesčiais, pažadų nevykdymu, nieko neveikimu dėl miesto ir miestiečių. Kas Klaipėdoje yra blogai?

- Diplomatiškai nenorėčiau tu dalykų vadinti blogais, bet tobulintinų tikrai yra daug. Nekritikuotų, jei nieko nebūtų daroma, arba vien tik kritikuotų.

Kas yra blogai, signalų gauname nuolat. Neužtenka lėšų gatvių infrastruktūrai gerinti, kiemams apšviesti ir jų duobėms užlopyti. Švietimo sektoriuje nėra viskas gerai, gali tekti priimti nepopuliarius sprendimus, bet jie yra neišvengiami siekiant racionaliai naudoti mokesčių mokėtojų pinigus.

Mokesčių administravimas, lankstesnė jų taikymo tvarka, neprižiūrimi ir apleisti pastatai bei teritorijos, sudėtinga bendrauti su kai kuriomis valstybinėmis institucijomis, ilga diskusija dėl gelbėtojų tarnybos ir nesibaigiantis Muzikinio teatro skaudulys.

- Kuo jums skundžiasi paprasti žmonės?

- Didžioji dalis skundų yra dėl paprastų ir elementarių dalykų. Buitinių, kurie net ne visada priklauso nuo Klaipėdos.

Brangia šilumos kaina. Nors Klaipėda už ją moka mažiau nei beveik visi didieji šalies miestai, žmogui tai nesvarbu. Jam svarbu, kiek moka jis.

Kad šiukšlina kvadratiniai metrai, o ne žmonės, nors esame vertinami kaip vieni geriausiai su atliekomis besitvarkantys visose Baltijos šalyse.

Nemažai nusiskundimų gaunu dėl nemalonių kvapų ir nepalankios gyvenamosios aplinkos, ypač pietinėje miesto dalyje. Ką daryti, kai taršos šaltinis – už miesto teritorijos, o jos rezultatai tenka miestui? Esame įvelti į ilgas taršos identifikavimo procedūras, o iki sprendimo yra labai toli.

Žmones piktina sunkiojo transporto gausa ir uosto kaimynystė. Manau, kad miesto ir uosto santykiai turėtų būti orientuoti į gyvenimo kokybės klaipėdiečiams užtikrinimą.

Kieno nors netenkina ilga socialinio būsto eilė, nors ne savivaldybės sudarinėja į jį galinčiųjų pretenduoti kriterijus. Šiuo metu socialinio būsto laukia apie pustrečio tūkstančio kandidatų ir to laukimo vidurkis siekia apie 10 metų.

- Ar nepasigendate didesnio pačių klaipėdiečių indėlio į gyvenimo uostamiestyje gerinimą?

- Minėtas vertinimas yra kiekvieno klaipėdiečio indėlis, nesvarbu, kur ir kuo jis dirba, kiek uždirba, nieko nedirba ar yra socialiai remtinas. Kiekvienas miesto gyventojas prie to prisideda.

Ar galėtų daugiau? Manau, kad kiekvienas gali padaryti daugiau, jei tik to nori.

Čia tinka perfrazuoti JAV prezidento Džono Kenedžio (John Kennedy) žodžiai: „Tu neklausk, ką tau davė Klaipėda, tu paklausk, ką tu jai davei“.

Kuo daugiau miestiečių taip galvos, tuo geriau bus miestui ir klaipėdiečiams.

- O jums pačiam ar gera gyventi Klaipėdoje?

- Taip, man pačiam tikrai gera, nes turiu patirties lygindamas su gyvenimu kitose vietose per pastaruosius 10 metų. Nenorėčiau iš Klaipėdos išvažiuoti.

Ir ne dėl to, kad esu jos meras. Laikausi principo, kad jausčiausi labai nepatogiai pats prieš save, jei kurie nors antpečiai mane, kaip žmogų, gadintų.

Gyvenu kaip paprastas klaipėdietis, naudodamasis ta pačia miesto infrastruktūra, patirdamas visus jos džiaugsmus ir tobulintinus dalykus.

Tad labai drąsiai sakau, kad man Klaipėdoje buvo, yra ir bus geriausiai gyventi.

Daugiau skaitykite:  http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/pone-mere-kodel-klaipedoje-gyventi-gera-1081045/

 

Komentarai

koment.