Šunys loja, o klaipėdiečiai žengia į priekį

Ilgą laiką, o ypač pastarosiomis savaitėmis Klaipėdos liberalai nacionalinėje spaudoje ir soc. tinkluose buvo linksniuojami bei lyginami su mafija dėl intensyvaus progreso ir būtinų investicijų į atliekų tvarkymo sektorių. Nors visa šita keliama sumaištis save kildina iš Vilniuje organizuojamo atliekų deginimo jėgainės statybos konkurso, diskusijos pilnatvei būtina paminėti keletą sąmoningai praleidžiamų faktų: 

1. Klaipėdos m. savivaldybė vienintelė iš 60 savivaldybių atliko atliekų išmetimo monitoringą, pagal kurį perskaičiavo rinkliavą skirtingoms pastatų paskirtims. Likusios savivaldybės vadovaujasi tik prielaidomis. 

2. Absoliuti dauguma regiono ir Lietuvos savivaldybių neturi atliekų rinkliavos apskaičiavimo metodikos. 

3. Minkštavaliai politikai laiku nepriėmę sprendimų, kurie gerokai iš anksto jau būna numatomi 7-mečiuose regionų atliekų tvarkymo planuose, praskolina Regionų Atliekų Tvarkymo Centrus ir atveda iki tokių situacijų, jog pavyzdžiui visos Šiaulių apskrities atliekas dėl ilgą laiką nedarytų investicijų ir perpildyto sąvartyno tenka vežti į Panevėžį.

4. Klaipėdos apskrities savivaldybės taps vienintelėmis iš 10 apskričių įgyvendinsiančios ES atliekų išmetimo į sąvartynus normatyvus. Visa tai bus įvykdyta dėka brangių investicijų ir deginimo paslaugos, kurios įskaičiuojamos į sąvartyno mokestį, ką tik pakilusį ~50lt/tonai. Alternatyva yra- nuo 2016 metų už 1 toną sąvartyne pašalintų komunalinių atliekų reiks sumokėti baudas AM po 75 Lt, o 2020 metais – dvigubai daugiau, t. y. 155 Lt. T.y. kur kas brangiau nei laiku daryti investicijas į rūšiavimo linijas arba deginimo jėgaines.

5. Įvedus visuotinę rinkliavą 2008m. mieste išnaikinti nelegalūs sąvartynai. Anksčiau mokėti už atliekas vengę gyventojai, jomis atsikratydavo nelegaliai. Šiandien už atliekas Klaipėdoje moka 92% gyventojų, kai kitose savivaldybėse dažniausiai ~70% dengia likusiųjų pareigą mokėti už atliekų šalinimą. 

6. Tikrai, ne viena ir ne dvi iš dešimties Lietuvos apskričių su pavydu stebi ambicingus ir nematomų kritikų peikiamus KRATC investicinius projektus, kurių suminė vertė pasibaigus 2007-2014 metų ES finansavimui gerokai viršys 100 milijonų litų. Nespėję pasinaudoti 85% ir didesne ES parama šioms investicijoms, visų likusių savivaldybių gyventojai turės atlikti adekvačias investicijas vien savo rinkliavų sukauptomis lėšomis (t.y. gyventojams tai kainuos 6-7 kartus brangiau nei Klaipėdos regionas tai padarė su ES pagalba). Ką kalbėti, apie paraleliai taikomas sankcijas už neįgyvendintus ES atliekų susikaupimo normatyvus. 

Reziumuojant šį paradoksą, labai tiktų F. Dostojevskio išsakyta mintis, jog "jeigu pasirinksi kažkokį tikslą, bet pakeliui sustosi ir mėtysi akmenis į kiekvieną lojantį ant tavęs šunį, tai niekada nepasieksi tikslo". Sukūrusi Europinio lygmens atliekų tvarkymo sistemą Klaipėda turėtų savimi didžiuotis vietoje nuolatinio akmenų mėtymo. 

 

 

Simonas Gentvilas

LR liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas

 

 

Komentarai

koment.