Vytautas Grubliauskas: "Praėję metai puošia miesto biografiją"

 

Trečiuosius kadencijos metus įpusėjusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko darbotvarkė aprėpia įvairiausias uostamiesčio gyvenimo temas, įvykius bei procesus. Stebėti miesto gyvenimo įvairovę ir perprasti glaudžius skirtingų sričių ryšius – nuolat ugdomų dalykinių kompetencijų reikalas, sunkiai įsivaizduojamas be subtilios vidinės klausos. „Antra vertus, matyti visapusišką miesto vystymąsi – unikali mano, kaip klaipėdiečio iki kaulų smegenų, patirtis“, – sako miesto vadovas.
Po trumpo šventinio atokvėpio meras su komanda vėl kibs į darbus. Vieniems iš jų būdinga pavydėtinai pozityvi dinamika, kiti, neslepia V. Grubliauskas, prašosi didelio dėmesio, tačiau, ir gavę jo, neskuba ištirpti, užleisdami vietą reprezentatyviems rezultatams. Atsižvelgdamas į ligšiolinę savo patirtį, Klaipėdos meras miestui ir miestiečiams Naujaisiais metais linki konstruktyvaus dialogo, kantraus požiūrio bei atkaklaus darbo, kaip būdų kurti klestintį draugišką miestą. Bei, žinoma, pridėti šiek tiek džiazo – sėkmė mėgsta mąstančius ir jaučiančius laisvai.
Kiekvienas – nejučia arba sąmoningai – apibendriname besibaigiančius metus, įgytą patirtį, džiaugsmus ir nesėkmes. Ką pasakytumėte apie Klaipėdos 2013-uosius?
Miesto metai buvo sėkmingi. Žinoma, geriausiai pokyčius mato ir jaučia patys klaipėdiečiai. Tačiau esu tikras, kad vienokiu ar kitokiu lygiu rūpinantis miesto reikalais apibendrinti ilgesnio laikotarpio įvykius tiesiog privalu – nežinodamas, kur judi, rizikuoji nieko nepasiekti, o vengdamas stebėti maršrutą, gali pamesti iš akių tikslą. Juolab kad daug naujovių, atsiradusių šiemet, jau spėjo tapti savaime suprantamais dalykais.
Atnaujino gatves
Viena iš būtinybių, be kurių neįsivaizduojamas sklandus miesto funkcionavimas bei kiekvieno miestelėno gyvenimas – gera susisiekimo infrastruktūra. Kitų metų iššūkiu žada tapti Pilies tilto rekonstrukcija. Ar, jūsų nuomone, jai deramai pasiruošta?
Šios rekonstrukcijos akivaizdoje svarbi kiekviena miesto arterija, tad džiugu, kad 2013-aisiais jų sutvarkyta nė viena ir ne dvi. Kalbant apie ryšius tarp miesto centro ir gretimybių, paminėtinas J. Janonio ir Joniškės gatvių kompleksinis atnaujinimas, miestui kainavęs apie 10 mln. Lt. Vienas iš rimčiausių šiemet įgyvendintų darbų yra kelerius metus vykusi Minijos gatvės atkarpos nuo Jūrininkų prospekto iki sankryžos su Baltijos prospektu rekonstrukcija. Bendroji projekto vertė – apie 27 mln. Lt. Šis projektas – vienas iš sėkmingiausių tolydžio tvirtėjančio miesto ir uosto bendradarbiavimo pavyzdžių.
Šiemet pradėta ir tolesnės atkarpos – Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos – rekonstrukcija, pirmuoju jos etapu čia įrengiant vieno lygio keturšalę sankryžą. Įgyvendinant šį projektą, Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiauja ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir su Susisiekimo ministerija. Iš pagrindinių gatvių žvalgantis į šalia esančius gyvenamuosius kvartalus, paminėtini Smeltės kvartalo žvyrkelių asfaltavimo darbai, atliekami pagal pažangias technologijas, todėl – ypač greiti ir efektyvūs.
Nors su kai kuriomis institucijomis miestą sieja vis glaudesnė partnerystė, šiemet iš Klaipėdos nesyk skriejo kritikos strėlės Vyriausybės, kurios indėlio plėtojant valstybinės reikšmės objektų projektus šiemet buvo pasigesta, adresu.
Iš tiesų, šalia gerų ir sėkmingai įgyvendinamų iniciatyvų lieka daug nepadarytų darbų. Nors ir su ankstesne, ir su dabartine Vyriausybe nesyk aptarti valstybės svarbiais ekonominiais ir kultūriniais projektais pripažinti objektai, iki šiol neapibrėžtas trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos finansavimo modelis, nėra aiškūs Pietinio aplinkkelio detaliojo planavimo niuansai. Bene sparčiausiai vystoma naujojo baseino idėja, bet ir jos atveju yra sunkinančių dalykų, kuriuos, tikiuosi, pavyks konstruktyviai išspręsti. Labai tikiuosi, kad kitąmet bus padėtas taškas Lypkių gyventojų iškeldinimo iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos procese, ir valstybė įvykdys savo įsipareigojimus skirdama trūkstamus 2,3 mln. Lt.
Tuo metu miesto indėliu į visai Lietuvai svarbius procesus galime tik didžiuotis. Sėkmingai statomas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurio projektą įgyvendinanti AB „Klaipėdos nafta“ pripažinta šiemet miesto įsteigtos socialiai atsakingiausios įmonės nominacijos pirmąja laureate, veikia moderni atliekų deginimo gamykla „Fortum“. Žinoma, šie reikšmingi objektai kelia diskusijas, sulaukia įvairių visuomenės vertinimų. Didelės atsakomybės reikalaujančių objektų atveju ypač svarbu užtikrinti vykdomų darbų profesionalumą, abipusę komunikaciją.
Sporto metai
Miesto sporto sektoriuje šiemet aidėjo ir pergalingi šūksniai, ir aršios diskusijos. Kokias dingstis pasidžiaugti ir susimąstyti išskirtumėte?
Manau, nesuklysiu pavadindamas besibaigiančius 2013-uosius sportiškiausiais Klaipėdai per kelerių pastarųjų metų laikotarpį. Miesto komandų pasiekimai Lietuvos ir tarptautinėse arenose – proveržis, kurio klaipėdiečiai laukė jau seniai. Vargu ar kas pamena tokią medalių puokštę, kokią šiemet surinko pagrindinių žaidybinių sporto šakų Klaipėdos komandos: „Atlanto“ futbolininkai – šalies vicečempionai, „Neptūno“ krepšininkai – bronzos laureatai, „Dragūno“ rankininkai – čempionai, „Fortūnos“ krepšininkės – bronzinės prizininkės.
Be to, metai išsiskyrė tarptautinių sporto renginių, vykusių mūsų mieste, gausa ir jų kokybe. Surengtos IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, keli Pasaulio 19-mečių merginų krepšinio čempionato etapai, Europos jaunučių ir jaunių sunkiosios atletikos čempionatai nudžiugino ne tik sporto mėgėjus, bet ir atvykusius šių renginių organizatorius – Klaipėda nebe pirmą sykį puikiai išlaikė įvairiems sporto bei kultūros renginiams svetingo, atviro bendradarbiavimui miesto egzaminą.
Savo ruožtu daug dėmesio skyrėme sporto infrastruktūros plėtrai. Atlikta didžioji dalis procedūrų, susijusių su naujojo baseino statyba – vyksta techninio projekto konkursas; miesto centriniame stadione paklota dirbtinė danga. Diskusija dėl šiemet įgyvendintos sporto sektoriaus reformos tebevyksta, ir tai – sveikintinas procesas gryninant sporto bendruomenės orientyrus ir požiūrį. Aš tikiu, kad vadinamųjų sportininkų krepšelių metodika, 11-os prioritetinių sporto šakų išskyrimas ir sporto bazių centralizavimas suteiks sveiką impulsą konkurencingai sporto plėtrai.
Naujas universitetas ir inovatyvūs sprendimai
Naujos iniciatyvos papildė tradicines investicijas į materialiąją bazę ir švietimo sektoriuje.
Šiemet renovavimo darbai vyko šešiose miesto mokyklose, ir tai – ne pabaiga. Kalbant apie inovacijas, kitąmet mieste pradės veikti centralizuoto vaikų registravimo į miesto darželius elektroninė sistema. Pagrindiniai motyvai jai diegti – procedūros paprastinimas ir būdas eliminuoti neskaidrios registracijos galimybes. Giminingas projektas vyresnei amžiaus grupei –mokinio elektroninis pažymėjimas, sėkmingai testuotas ir planuojamas diegti visose uostamiesčio švietimo įstaigose.
Metų pabaigoje Klaipėdoje lankėsi ir su jumis susitiko kelių užsienio universitetų atstovai. Ar būsimieji uostamiesčio ir visos Lietuvos abiturientai turėtų įsidėmėti, kad Klaipėdoje žadama naujovių?
Taip, galiu patvirtinti, jog Edinburgo „Napier“ universitetas, turintis tvirtą technologinių studijų bazę ir siekiantis įsitvirinti tarptautinėje studijų rinkoje, ruošiasi kurtis Klaipėdoje. Paminėtina, jog kalbama ne apie konkurenciją esamoms aukštosioms mokykloms, bet apie bendradarbiavimą, studijų spektro papildymą: svečiai palaiko kolegiškus santykius su LCC universitetu, susipažino ir sutarė dėl bendradarbiavimo su Klaipėdos universitetu. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad studijų programų akreditacijos, leidimų tvarkymas, kitokios procedūros užima nemažai laiko. Tačiau žinia apie tai, jog šios Škotijos aukštosios mokyklos planai Lietuvoje ir besimezganti partnerystė su Klaipėdos miestu yra palankiai vertinami Vyriausybės lygiu, nuteikia viltingai.
Istoriniai kultūros įvykiai
Ilgametė patirtis meno srityje tikriausiai neleidžia praleisti pro akis kultūros procesų ir įvykių, kuriems antrojoje mero kadencijos dalyje siekiate skirti daugiau dėmesio. Kas šiemet buvo jūsų akiratyje?
Noriu širdingai padėkoti miesto kultūros įstaigoms, daugybės mieste vykstančių tradicinių ir naujų kultūros renginių organizatoriams, kuriems tenkančią atsakomybę ir rūpesčius gerai pažinau rengdamas Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, už entuziazmą, pasirinkimą nuolat tobulėti bei šlovinti miesto vardą – nuoseklus aktyvus bendradarbiavimas, puoselėjami stabilūs asmeniniai ryšiai su kitų miestų bei užsienio partneriais yra itin svarbūs miesto įvaizdžiui, tarptautiniam turistiniam patrauklumui.
Džiaugiuosi, kad šiemet Klaipėdos kultūros padangėje būta ne vieno istorinio įvykio. Vasarą menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvumo dėka didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalių scenos menų tinklo „keðja“ nariai savo suvažiavimą surengė būtent Klaipėdoje. Be to, ilgus metus gyvuojanti „Žuvies akis“ pristatė dar vieną reikšmingą iniciatyvą – šiuolaikinio šokio teatrą „Padi Dapi Fish“. Mieste labai matomas ir režisieriaus, aktoriaus, pedagogo Valentino Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras – manau, tokios teatrinės organizacijos su brandžiu, autoritetingu ir kūrybingu lyderiu mieste trūko. Tačiau gausu ir savarankiškai kuriančio, savo kelio ieškančio jaunimo pajėgų – labai sveikinu bei skatinu visas kūrybines iniciatyvas ir bendruomenes nebijoti eiti į viešumą, išsakyti savo pageidavimus, aktyviai įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą.
Įvairiais pjūviais nagrinėta kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabriko“ tema, tačiau galiausiai procedūros buvo sutvarkytos, Miesto taryba pritarė jo veiklos programai ir šiuo metu, vykstant baigiamiesiems pastato įrengimo darbams, pradėta būsimųjų rezidentų atranka. Nesyk aptaręs abejones ir nuogąstavimus su miesto kultūros bendruomene, tikiuosi, kad ateityje jų pavyks išvengti, o buvęs tabako fabriko pastatas ir jo prieigos taps nauju patrauklia miesto kultūros ir kūrybos oaze.
Kalbant apie kitus politinius sprendimus, paminėtina iniciatyva įsteigti stipendijas menininkams. Manau, šis sprendimas vykusiai atspindi Klaipėdos valdančiųjų prioritetus.
Džiugu matyti, kaip plečiasi, tvirtėja kultūros įstaigos. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų prireikė operatyviai skirti 4 mln. Lt, tačiau rezultatai yra verti specialistų pasididžiavimo. Daug dėmesio skiriama Klaipėdos piliavietės atkūrimo procesui.
Kultūros uoste – daugiau iniciatyvų
Ar fiksuojate klaipėdiečių aktyvumą prisidedant prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo?
Burlaivio „Meridianas“ paramos fondo vadovų Aloyzo Kuzmarskio ir Aido Kaveckio dovana – atnaujintas Klaipėdos miesto simbolis – yra viena iš labiausiai matomų, kasdien džiuginančių kiekvieną praeinantį senamiesčiu. Tai nuostabus potėpis miesto peizaže ir klaipėdiečių iniciatyvų paveiksle.
Esu dėkingas broliams pranciškonams už fantastišką dovaną miestui – Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonus, kurių dėka ši sakrali erdvė gali tapti dar viena patrauklia bei dvasinga koncertų erdve mieste.
Vis šiltesnė, jaukesnė tampa M. Mažvydo alėja: Klaipėdos pramonininkų asociacijos pastangomis betoniniai suolai tapo kūrybos atspirtimi menininkams, aktyviai puošiantiems juos mažosios plastikios akcentais.
Sveikinu senamiesčio pastatų savininkų iniciatyvas juos gražinti, puoselėti, ieškoti naujų sprendimų įsileidžiant kultūros žmones. Džiugu ir tai, kad naują paskirtį turi buvęs Vydūno mokyklos pastatas, kuriame įsikūrė ir naujas veiklos kryptis plėtoja Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas. Po vieną išspręsti miesto problemų neįmanoma, tačiau bendradarbiaudami ir derindami išteklius, galime pasiekti gerų rezultatų.
Nuo šalies centro nutolusios valstybinės kultūros įstaigos tradiciškai pasigenda didesnio dėmesio.
Visais prieinamais būdais siekiame šį dėmesį sukoncentruoti, todėl yra pagrindo manyti, kad kitąmet toliau kryptingai vyks Klaipėdos valstybinio dramos teatro atnaujinimo darbai. Po ilgos pertraukos naują gyvenimo puslapį verčia atsinaujinęs Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas. Gaila, kad šiemet nepavyko padėti taško Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujojo pastato vietos parinkimo procese. Yra netikėtų sumanymų ir iniciatyvų, kurios galį grąžinti teatrą arčiau vandens, tačiau tam yra ir papildomų sąlygų. Tai – Naujųjų metų darbas.
Europos miestas
Šiemet aktyviai dalyvavote Pietų Baltijos programos aptarime ir planavime, atstovaudamas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono interesams; vadovaujate Klaipėdos regiono plėtros tarybai; 2014-aisiais Klaipėda perims euroregiono „Baltija“, kurio viceprezidentu esate išrinktas, prezidentavimą. Ką tai reiškia paprastam miestiečiui?
Šios plotmės darbų rezultatai galbūt ir nėra plika akimi matomi kasdieniame gyvenime, tačiau tai – investicija į mūsų miesto statusą, perspektyvą ir reikšmę europiniame kontekste, naujos projektinės veiklos galimybės, diplomatiniai kontaktai, augantis prestižas, postūmis pažangios susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Patikimų ir strategiškai mąstančių partnerių norėtų visi. Klaipėda siekia tapti būtent tokia. Tad ir „Sveiko miesto“ statusas, metų pabaigoje nudžiuginęs „Dviračių miesto“ vardas yra ne vien skambūs žodžiai – tai įdirbio apibendrinimas, gairės tolesnei veiklai bei miesto garsinimui.
Žinoma, mėginant susieti partnerystės iniciatyvas ir koreguoti trūkumus, tenka patirti kliūčių – pavyzdžiui, šiemet Klaipėdoje pirmąjį forumą surengusi neformali Lietuvos didžiųjų miestų sąjunga, įgarsinusi savo vieningus pageidavimus centrinei valdžiai, sulaukė formalokų atsakymų. Tačiau tikėtis, kad viskas pavyks iš pirmo bandymo, kad nereikės nueiti ilgo derybų, argumentavimo kelio, ir nuleisti rankas šito nepatyrus, būtų naivu. Nuveikėme jau užtenkamai daug, kad būtume tikri, jog pastangos niekuomet nebūna bevaisės – tiesiog gali tekti palaukti, kol šie vaisiai sunoks.
Ko kitąmet linkėtumėte miestui, miestiečiams, sau?
Drąsos svajoti – įdomios idėjos skatina eiti į priekį. Energijos – net geriausi ketinimai lieka tik žodžiais, jeigu neužtenka stiprybės juos įgyvendinti. Miesto valdžios, gyventojų bendruomenės, verslo bei nevyriausybinių sektorių sėkmingai plėtojamos partnerystės. Ir, žinoma, geros nuotaikos, santarvės su artimaisiais, sveiko humoro jausmo, dėmesio savo pomėgiams – manau, niurzgliai apmaudžiai praleidžia pro akis daug gražių bendravimo ir kūrybos spalvų.

Trečiuosius kadencijos metus įpusėjusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko darbotvarkė aprėpia įvairiausias uostamiesčio gyvenimo temas, įvykius bei procesus. Stebėti miesto gyvenimo įvairovę ir perprasti glaudžius skirtingų sričių ryšius – nuolat ugdomų dalykinių kompetencijų reikalas, sunkiai įsivaizduojamas be subtilios vidinės klausos. „Antra vertus, matyti visapusišką miesto vystymąsi – unikali mano, kaip klaipėdiečio iki kaulų smegenų, patirtis“, – sako miesto vadovas.

Po trumpo šventinio atokvėpio meras su komanda vėl kibs į darbus. Vieniems iš jų būdinga pavydėtinai pozityvi dinamika, kiti, neslepia V. Grubliauskas, prašosi didelio dėmesio, tačiau, ir gavę jo, neskuba ištirpti, užleisdami vietą reprezentatyviems rezultatams. Atsižvelgdamas į ligšiolinę savo patirtį, Klaipėdos meras miestui ir miestiečiams Naujaisiais metais linki konstruktyvaus dialogo, kantraus požiūrio bei atkaklaus darbo, kaip būdų kurti klestintį draugišką miestą. Bei, žinoma, pridėti šiek tiek džiazo – sėkmė mėgsta mąstančius ir jaučiančius laisvai.

Kiekvienas – nejučia arba sąmoningai – apibendriname besibaigiančius metus, įgytą patirtį, džiaugsmus ir nesėkmes. Ką pasakytumėte apie Klaipėdos 2013-uosius?

Miesto metai buvo sėkmingi. Žinoma, geriausiai pokyčius mato ir jaučia patys klaipėdiečiai. Tačiau esu tikras, kad vienokiu ar kitokiu lygiu rūpinantis miesto reikalais apibendrinti ilgesnio laikotarpio įvykius tiesiog privalu – nežinodamas, kur judi, rizikuoji nieko nepasiekti, o vengdamas stebėti maršrutą, gali pamesti iš akių tikslą. Juolab kad daug naujovių, atsiradusių šiemet, jau spėjo tapti savaime suprantamais dalykais.

Atnaujino gatves

Viena iš būtinybių, be kurių neįsivaizduojamas sklandus miesto funkcionavimas bei kiekvieno miestelėno gyvenimas – gera susisiekimo infrastruktūra. Kitų metų iššūkiu žada tapti Pilies tilto rekonstrukcija. Ar, jūsų nuomone, jai deramai pasiruošta?

Šios rekonstrukcijos akivaizdoje svarbi kiekviena miesto arterija, tad džiugu, kad 2013-aisiais jų sutvarkyta nė viena ir ne dvi. Kalbant apie ryšius tarp miesto centro ir gretimybių, paminėtinas J. Janonio ir Joniškės gatvių kompleksinis atnaujinimas, miestui kainavęs apie 10 mln. Lt. Vienas iš rimčiausių šiemet įgyvendintų darbų yra kelerius metus vykusi Minijos gatvės atkarpos nuo Jūrininkų prospekto iki sankryžos su Baltijos prospektu rekonstrukcija. Bendroji projekto vertė – apie 27 mln. Lt. Šis projektas – vienas iš sėkmingiausių tolydžio tvirtėjančio miesto ir uosto bendradarbiavimo pavyzdžių.

Šiemet pradėta ir tolesnės atkarpos – Minijos gatvės ir Baltijos prospekto sankryžos – rekonstrukcija, pirmuoju jos etapu čia įrengiant vieno lygio keturšalę sankryžą. Įgyvendinant šį projektą, Klaipėdos miesto savivaldybė bendradarbiauja ir su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, ir su Susisiekimo ministerija. Iš pagrindinių gatvių žvalgantis į šalia esančius gyvenamuosius kvartalus, paminėtini Smeltės kvartalo žvyrkelių asfaltavimo darbai, atliekami pagal pažangias technologijas, todėl – ypač greiti ir efektyvūs.

Nors su kai kuriomis institucijomis miestą sieja vis glaudesnė partnerystė, šiemet iš Klaipėdos nesyk skriejo kritikos strėlės Vyriausybės, kurios indėlio plėtojant valstybinės reikšmės objektų projektus šiemet buvo pasigesta, adresu.

Iš tiesų, šalia gerų ir sėkmingai įgyvendinamų iniciatyvų lieka daug nepadarytų darbų. Nors ir su ankstesne, ir su dabartine Vyriausybe nesyk aptarti valstybės svarbiais ekonominiais ir kultūriniais projektais pripažinti objektai, iki šiol neapibrėžtas trijų Baltijos prospekto sankryžų rekonstrukcijos finansavimo modelis, nėra aiškūs Pietinio aplinkkelio detaliojo planavimo niuansai. Bene sparčiausiai vystoma naujojo baseino idėja, bet ir jos atveju yra sunkinančių dalykų, kuriuos, tikiuosi, pavyks konstruktyviai išspręsti. Labai tikiuosi, kad kitąmet bus padėtas taškas Lypkių gyventojų iškeldinimo iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos procese, ir valstybė įvykdys savo įsipareigojimus skirdama trūkstamus 2,3 mln. Lt.

Tuo metu miesto indėliu į visai Lietuvai svarbius procesus galime tik didžiuotis. Sėkmingai statomas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, kurio projektą įgyvendinanti AB „Klaipėdos nafta“ pripažinta šiemet miesto įsteigtos socialiai atsakingiausios įmonės nominacijos pirmąja laureate, veikia moderni atliekų deginimo gamykla „Fortum“. Žinoma, šie reikšmingi objektai kelia diskusijas, sulaukia įvairių visuomenės vertinimų. Didelės atsakomybės reikalaujančių objektų atveju ypač svarbu užtikrinti vykdomų darbų profesionalumą, abipusę komunikaciją.

Sporto metai

Miesto sporto sektoriuje šiemet aidėjo ir pergalingi šūksniai, ir aršios diskusijos. Kokias dingstis pasidžiaugti ir susimąstyti išskirtumėte?

Manau, nesuklysiu pavadindamas besibaigiančius 2013-uosius sportiškiausiais Klaipėdai per kelerių pastarųjų metų laikotarpį. Miesto komandų pasiekimai Lietuvos ir tarptautinėse arenose – proveržis, kurio klaipėdiečiai laukė jau seniai. Vargu ar kas pamena tokią medalių puokštę, kokią šiemet surinko pagrindinių žaidybinių sporto šakų Klaipėdos komandos: „Atlanto“ futbolininkai – šalies vicečempionai, „Neptūno“ krepšininkai – bronzos laureatai, „Dragūno“ rankininkai – čempionai, „Fortūnos“ krepšininkės – bronzinės prizininkės.

Be to, metai išsiskyrė tarptautinių sporto renginių, vykusių mūsų mieste, gausa ir jų kokybe. Surengtos IX Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, keli Pasaulio 19-mečių merginų krepšinio čempionato etapai, Europos jaunučių ir jaunių sunkiosios atletikos čempionatai nudžiugino ne tik sporto mėgėjus, bet ir atvykusius šių renginių organizatorius – Klaipėda nebe pirmą sykį puikiai išlaikė įvairiems sporto bei kultūros renginiams svetingo, atviro bendradarbiavimui miesto egzaminą.

Savo ruožtu daug dėmesio skyrėme sporto infrastruktūros plėtrai. Atlikta didžioji dalis procedūrų, susijusių su naujojo baseino statyba – vyksta techninio projekto konkursas; miesto centriniame stadione paklota dirbtinė danga. Diskusija dėl šiemet įgyvendintos sporto sektoriaus reformos tebevyksta, ir tai – sveikintinas procesas gryninant sporto bendruomenės orientyrus ir požiūrį. Aš tikiu, kad vadinamųjų sportininkų krepšelių metodika, 11-os prioritetinių sporto šakų išskyrimas ir sporto bazių centralizavimas suteiks sveiką impulsą konkurencingai sporto plėtrai.

Naujas universitetas ir inovatyvūs sprendimai

Naujos iniciatyvos papildė tradicines investicijas į materialiąją bazę ir švietimo sektoriuje.

Šiemet renovavimo darbai vyko šešiose miesto mokyklose, ir tai – ne pabaiga. Kalbant apie inovacijas, kitąmet mieste pradės veikti centralizuoto vaikų registravimo į miesto darželius elektroninė sistema. Pagrindiniai motyvai jai diegti – procedūros paprastinimas ir būdas eliminuoti neskaidrios registracijos galimybes. Giminingas projektas vyresnei amžiaus grupei –mokinio elektroninis pažymėjimas, sėkmingai testuotas ir planuojamas diegti visose uostamiesčio švietimo įstaigose.

Metų pabaigoje Klaipėdoje lankėsi ir su jumis susitiko kelių užsienio universitetų atstovai. Ar būsimieji uostamiesčio ir visos Lietuvos abiturientai turėtų įsidėmėti, kad Klaipėdoje žadama naujovių?

Taip, galiu patvirtinti, jog Edinburgo „Napier“ universitetas, turintis tvirtą technologinių studijų bazę ir siekiantis įsitvirinti tarptautinėje studijų rinkoje, ruošiasi kurtis Klaipėdoje. Paminėtina, jog kalbama ne apie konkurenciją esamoms aukštosioms mokykloms, bet apie bendradarbiavimą, studijų spektro papildymą: svečiai palaiko kolegiškus santykius su LCC universitetu, susipažino ir sutarė dėl bendradarbiavimo su Klaipėdos universitetu. Žinoma, reikia turėti galvoje, kad studijų programų akreditacijos, leidimų tvarkymas, kitokios procedūros užima nemažai laiko. Tačiau žinia apie tai, jog šios Škotijos aukštosios mokyklos planai Lietuvoje ir besimezganti partnerystė su Klaipėdos miestu yra palankiai vertinami Vyriausybės lygiu, nuteikia viltingai.

Istoriniai kultūros įvykiai

Ilgametė patirtis meno srityje tikriausiai neleidžia praleisti pro akis kultūros procesų ir įvykių, kuriems antrojoje mero kadencijos dalyje siekiate skirti daugiau dėmesio. Kas šiemet buvo jūsų akiratyje?

Noriu širdingai padėkoti miesto kultūros įstaigoms, daugybės mieste vykstančių tradicinių ir naujų kultūros renginių organizatoriams, kuriems tenkančią atsakomybę ir rūpesčius gerai pažinau rengdamas Klaipėdos Pilies džiazo festivalį, už entuziazmą, pasirinkimą nuolat tobulėti bei šlovinti miesto vardą – nuoseklus aktyvus bendradarbiavimas, puoselėjami stabilūs asmeniniai ryšiai su kitų miestų bei užsienio partneriais yra itin svarbūs miesto įvaizdžiui, tarptautiniam turistiniam patrauklumui.

Džiaugiuosi, kad šiemet Klaipėdos kultūros padangėje būta ne vieno istorinio įvykio. Vasarą menininkų grupės „Žuvies akis“ aktyvumo dėka didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalių scenos menų tinklo „keðja“ nariai savo suvažiavimą surengė būtent Klaipėdoje. Be to, ilgus metus gyvuojanti „Žuvies akis“ pristatė dar vieną reikšmingą iniciatyvą – šiuolaikinio šokio teatrą „Padi Dapi Fish“. Mieste labai matomas ir režisieriaus, aktoriaus, pedagogo Valentino Masalskio įkurtas Klaipėdos jaunimo teatras – manau, tokios teatrinės organizacijos su brandžiu, autoritetingu ir kūrybingu lyderiu mieste trūko. Tačiau gausu ir savarankiškai kuriančio, savo kelio ieškančio jaunimo pajėgų – labai sveikinu bei skatinu visas kūrybines iniciatyvas ir bendruomenes nebijoti eiti į viešumą, išsakyti savo pageidavimus, aktyviai įsitraukti į miesto kultūrinį gyvenimą.

Įvairiais pjūviais nagrinėta kūrybinio inkubatoriaus „Kultūros fabriko“ tema, tačiau galiausiai procedūros buvo sutvarkytos, Miesto taryba pritarė jo veiklos programai ir šiuo metu, vykstant baigiamiesiems pastato įrengimo darbams, pradėta būsimųjų rezidentų atranka. Nesyk aptaręs abejones ir nuogąstavimus su miesto kultūros bendruomene, tikiuosi, kad ateityje jų pavyks išvengti, o buvęs tabako fabriko pastatas ir jo prieigos taps nauju patrauklia miesto kultūros ir kūrybos oaze.

Kalbant apie kitus politinius sprendimus, paminėtina iniciatyva įsteigti stipendijas menininkams. Manau, šis sprendimas vykusiai atspindi Klaipėdos valdančiųjų prioritetus.

Džiugu matyti, kaip plečiasi, tvirtėja kultūros įstaigos. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus saugyklų prireikė operatyviai skirti 4 mln. Lt, tačiau rezultatai yra verti specialistų pasididžiavimo. Daug dėmesio skiriama Klaipėdos piliavietės atkūrimo procesui.

Kultūros uoste – daugiau iniciatyvų

Ar fiksuojate klaipėdiečių aktyvumą prisidedant prie miesto kultūrinio gyvenimo puoselėjimo?

Burlaivio „Meridianas“ paramos fondo vadovų Aloyzo Kuzmarskio ir Aido Kaveckio dovana – atnaujintas Klaipėdos miesto simbolis – yra viena iš labiausiai matomų, kasdien džiuginančių kiekvieną praeinantį senamiesčiu. Tai nuostabus potėpis miesto peizaže ir klaipėdiečių iniciatyvų paveiksle.

Esu dėkingas broliams pranciškonams už fantastišką dovaną miestui – Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčios vargonus, kurių dėka ši sakrali erdvė gali tapti dar viena patrauklia bei dvasinga koncertų erdve mieste.

Vis šiltesnė, jaukesnė tampa M. Mažvydo alėja: Klaipėdos pramonininkų asociacijos pastangomis betoniniai suolai tapo kūrybos atspirtimi menininkams, aktyviai puošiantiems juos mažosios plastikios akcentais.

Sveikinu senamiesčio pastatų savininkų iniciatyvas juos gražinti, puoselėti, ieškoti naujų sprendimų įsileidžiant kultūros žmones. Džiugu ir tai, kad naują paskirtį turi buvęs Vydūno mokyklos pastatas, kuriame įsikūrė ir naujas veiklos kryptis plėtoja Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakultetas. Po vieną išspręsti miesto problemų neįmanoma, tačiau bendradarbiaudami ir derindami išteklius, galime pasiekti gerų rezultatų.

Nuo šalies centro nutolusios valstybinės kultūros įstaigos tradiciškai pasigenda didesnio dėmesio.

Visais prieinamais būdais siekiame šį dėmesį sukoncentruoti, todėl yra pagrindo manyti, kad kitąmet toliau kryptingai vyks Klaipėdos valstybinio dramos teatro atnaujinimo darbai. Po ilgos pertraukos naują gyvenimo puslapį verčia atsinaujinęs Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumas. Gaila, kad šiemet nepavyko padėti taško Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro naujojo pastato vietos parinkimo procese. Yra netikėtų sumanymų ir iniciatyvų, kurios galį grąžinti teatrą arčiau vandens, tačiau tam yra ir papildomų sąlygų. Tai – Naujųjų metų darbas.

Europos miestas

Šiemet aktyviai dalyvavote Pietų Baltijos programos aptarime ir planavime, atstovaudamas Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono interesams; vadovaujate Klaipėdos regiono plėtros tarybai; 2014-aisiais Klaipėda perims euroregiono „Baltija“, kurio viceprezidentu esate išrinktas, prezidentavimą. Ką tai reiškia paprastam miestiečiui?

Šios plotmės darbų rezultatai galbūt ir nėra plika akimi matomi kasdieniame gyvenime, tačiau tai – investicija į mūsų miesto statusą, perspektyvą ir reikšmę europiniame kontekste, naujos projektinės veiklos galimybės, diplomatiniai kontaktai, augantis prestižas, postūmis pažangios susisiekimo infrastruktūros plėtrai. Patikimų ir strategiškai mąstančių partnerių norėtų visi. Klaipėda siekia tapti būtent tokia. Tad ir „Sveiko miesto“ statusas, metų pabaigoje nudžiuginęs „Dviračių miesto“ vardas yra ne vien skambūs žodžiai – tai įdirbio apibendrinimas, gairės tolesnei veiklai bei miesto garsinimui.

Žinoma, mėginant susieti partnerystės iniciatyvas ir koreguoti trūkumus, tenka patirti kliūčių – pavyzdžiui, šiemet Klaipėdoje pirmąjį forumą surengusi neformali Lietuvos didžiųjų miestų sąjunga, įgarsinusi savo vieningus pageidavimus centrinei valdžiai, sulaukė formalokų atsakymų. Tačiau tikėtis, kad viskas pavyks iš pirmo bandymo, kad nereikės nueiti ilgo derybų, argumentavimo kelio, ir nuleisti rankas šito nepatyrus, būtų naivu. Nuveikėme jau užtenkamai daug, kad būtume tikri, jog pastangos niekuomet nebūna bevaisės – tiesiog gali tekti palaukti, kol šie vaisiai sunoks.

Ko kitąmet linkėtumėte miestui, miestiečiams, sau?

Drąsos svajoti – įdomios idėjos skatina eiti į priekį. Energijos – net geriausi ketinimai lieka tik žodžiais, jeigu neužtenka stiprybės juos įgyvendinti. Miesto valdžios, gyventojų bendruomenės, verslo bei nevyriausybinių sektorių sėkmingai plėtojamos partnerystės. Ir, žinoma, geros nuotaikos, santarvės su artimaisiais, sveiko humoro jausmo, dėmesio savo pomėgiams – manau, niurzgliai apmaudžiai praleidžia pro akis daug gražių bendravimo ir kūrybos spalvų.

 

Komentarai

koment.