Referendumas dėl Lietuvos žemės: kas ir ką parduoda?
Gelbėkit, išparduos Lietuvos žemelę, – trimituoja garsaus referendumo organizatoriai. Atleiskit, šioje vietoje reikėtų pasakyti tiesą, kas čia ir ką parduoda.
Dalis referendumo iniciatorių ir rėmėjų žmonėms „parduoda“ tariamą Lietuvos išparceliavimo idėją. O po tuo iš tikrųjų slypi labai paprastas dalykas – pasiekti, kad lietuvaičiai savo žemeles, neturėdami jokio doro pasirinkimo, ir toliau pusvelčiui pardavinėtų tarpininkams ar tiesiogiai stambiesiems žemvaldžiams Lietuvoje (kurių, beje, šiandien netrūksta). Aiškiau tariant, reikėtų kalbėti ne apie grėsmes, kad bus išparduota Lietuvos žemė, o apie tai, jog „parduodami“ Lietuvos žmonės (deja, ir savo pačių rankomis).Atomazga dėl iniciatyvos skelbti referendumą ir reikiamo parašų kiekio artėja, ir kuo arčiau, tuo panašiau į gerą detektyvą. Vyriausioji rinkimų komisija lyg ir neturėtų atlikti Šerloko Holmso vaidmens, bet istorija jau apaugo legendomis ir visiems įdomu sužinoti, kiek gi šimtų ar tūkstančių tų „pasiklydusių“ sielų.   Na, jei referendumą vis dėlto bus leista surengti, galime numanyti, kad teigiami jo rezultatai būtų nemenkas smūgis Lietuvos reputacijai Europos Sąjungoje (ES). Kaip žinome, mūsų stojimo į ES sutartyje numatytas ir anksčiau jau pratęstas pereinamasis žemės pardavimo ribojimo laikotarpis baigiasi jau 2014 m. gegužės 1-ąją. Taip pat žinome, kad bet koks derybų atnaujinimas su ES dėl pakartotinio termino pratęsimo yra neįmanomas.Jei referendumu mūsų piliečiai nuspręstų, kad teisę į žemę Lietuvoje turi tik lietuviai, mūsų šalis pažeistų ne tik stojimo į ES sutartį, bet ir vieną svarbiausių ES principų – laisvą kapitalo judėjimą. Kokios sankcijos Lietuvai grėstų? Sunku tiksliai įvardinti, bet akivaizdu, kad bet kokias derybas dėl tiesioginių išmokų didinimo Lietuvos žemdirbiai galėtų pamiršti. Galbūt kai kas, pvz., Seimo pirmininkė, šiandien pat pasirašytų ir už Lietuvos išstojimą iš ES, bet aš asmeniškai tokio scenarijaus nelinkėčiau.Taigi – kodėl mulkinami Lietuvos žmonės? Ir kodėl prie to aktyviai prisideda nemaža dalis už Lietuvą Europos Sąjungoje labai aiškiai pasisakančių politinių partijų?Politikų ir politinių partijų dviveidiškumas šioje istorijoje smarkiai išryškėjo. Nepaisant to, kad vardan Lietuvos žemių išsaugojimo susivienijo platus politinių jėgų frontas (ir kairėje, ir dešinėje), prieš pat šv. Kalėdas paaiškėjo, kas yra kas. 2013-ųjų gruodžio 23 d. Seime balsuojant dėl referendumo paskelbimo iniciatyvos ją palaikė vos 38 Seimo nariai. Kodėl ši iniciatyva lemiamu metu buvo atmesta ir kodėl referendumo iniciatoriai bei ją palaikantys žmonės liko prie suskilusios geldos?Tik priminsiu, kad anksčiau rėksmingoms kalboms apie „Lietuvos teritorijos praradimą“ tie patys politikai ne kartą pritarė, ir tas buvo daroma aukščiausiu lygiu.Pavyzdžiui, premjeras A. Butkevičius 2013 m. balandžio 23 d. pareiškė: „Dabar esu šalininkas to, kad dar bent penkerius metus būtų pratęstas draudimas  užsieniečiams įsigyti žemę“. Kiek vėliau, 2013 m. birželio 27 d., kalbėdamas iš Seimo tribūnos premjeras pakeitė nuomonę: „Vyriausybė nesiruošia atnaujinti derybų“. Menas laviruoti. Pažvelkime toliau į dešinę. Štai 2013 m. gegužės 12 d. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo suvažiavime priėmė rezoliuciją, kurioje „ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją imtis visų įmanomų teisinių ir politinių priemonių… pratęsti terminą, per kurį ribojamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ne Lietuvos piliečiams“. Žodžiai greitai virto kūnu. Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius parengė nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę atnaujinti derybas su Europos Komisija dėl draudimo parduoti žemę termino pratęsimo. 2013 m. gegužės 23 d. Seimas šį nutarimą priėmė, „už“ balsavo net 79 Seimo nariai.Taigi – nors 2013 metų pabaigoje politinių partijų palaikymas išgaravo (populistai suprato, kad prisišnekėjo), ankstesni įvykiai, matyt, įpūtė sveiko entuziazmo referendumo organizatoriams ir parašų rinkėjams. Ir dabar lieka laukti, kuo baigsis šis detektyvinis serialas. Tik norėčiau priminti, kad liberalai nepritaria inicijuojamam referendumui ir jau gerą dešimtmetį pasisako už laisvą žemės pardavimą ES ir NATO šalių piliečiams. Mes, liberalai, raginame leisti laisvą žemės pardavimą dėl šių pagrindinių priežasčių:
Laisvos rinkos atvėrimas leistų atsirasti sąžiningai konkurencijai, o svarbiausia – sudarytų sąlygas dabartiniams žemės savininkams gauti už žemę tikrąją jos kainą. Per pastaruosius 13 metų Lietuvoje parduota beveik 2 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tikėtina, kad jeigu būtų leista jau anksčiau laisvai ir legaliai ateiti užsienio kapitalui, mūsų savininkai savo žemę būtų pardavę brangiau.
Lietuvoje sumažėtų spekuliacinių sandorių. Žemė neturi tapti žmonių nuskurdinimo ir perpardavinėtojų pasipelnymo šaltiniu.
Žemę užsieniečiai jau ir šiandien įsigyja per tarpininkus Lietuvoje. Draudimo parduoti žemę užsieniečiams išlaikymas yra naudingas tik stambiųjų Lietuvos žemvaldžių ir finansų grupuočių interesams. Šiandien žinomas ne vienas atvejis, kai apeidami įstatymų draudimus žemę supirkinėja ne ES ir NATO šalių piliečiai. Kas šiandien perka žemę ar jau įsigijo žemės ūkio bendrovių akcijų – patikimų duomenų nėra, to praktiškai neįmanoma patikrinti.
Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių svarbiausių laisvių, kurias garantuoja ES teisė. Draudimas laisvai parduoti žemę prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.
Reglamentavimas, kaip privatus asmuo gali pardavinėti savo žemę, yra akivaizdus privačios nuosavybės teisių ir laisvo asmens pasirinkimo suvaržymas.
Beje, liberalai pasisako, kad jau artimiausiu metu būtų priimtas įstatymas, aiškiai numatantis saugiklius, kai žemę perka užsieniečiai – t.y., kapitalo kilmės patikra, prievolė dirbti ir deklaruoti nupirktą žemę, draudimas tam tikrą laikotarpį ją nuomoti ir t.t.
Jei bus priimti sąžiningi saugikliai, visi Lietuvos žmonės tiktai laimės turėdami galimybę pasiūlyti savo žemę tiems, kas gali už ją legaliai sumokėti didžiausią kainą.

Gelbėkit, išparduos Lietuvos žemelę, – trimituoja garsaus referendumo organizatoriai. Atleiskit, šioje vietoje reikėtų pasakyti tiesą, kas čia ir ką parduoda.

Dalis referendumo iniciatorių ir rėmėjų žmonėms „parduoda“ tariamą Lietuvos išparceliavimo idėją. O po tuo iš tikrųjų slypi labai paprastas dalykas – pasiekti, kad lietuvaičiai savo žemeles, neturėdami jokio doro pasirinkimo, ir toliau pusvelčiui pardavinėtų tarpininkams ar tiesiogiai stambiesiems žemvaldžiams Lietuvoje (kurių, beje, šiandien netrūksta). Aiškiau tariant, reikėtų kalbėti ne apie grėsmes, kad bus išparduota Lietuvos žemė, o apie tai, jog „parduodami“ Lietuvos žmonės (deja, ir savo pačių rankomis).Atomazga dėl iniciatyvos skelbti referendumą ir reikiamo parašų kiekio artėja, ir kuo arčiau, tuo panašiau į gerą detektyvą. Vyriausioji rinkimų komisija lyg ir neturėtų atlikti Šerloko Holmso vaidmens, bet istorija jau apaugo legendomis ir visiems įdomu sužinoti, kiek gi šimtų ar tūkstančių tų „pasiklydusių“ sielų.   Na, jei referendumą vis dėlto bus leista surengti, galime numanyti, kad teigiami jo rezultatai būtų nemenkas smūgis Lietuvos reputacijai Europos Sąjungoje (ES). Kaip žinome, mūsų stojimo į ES sutartyje numatytas ir anksčiau jau pratęstas pereinamasis žemės pardavimo ribojimo laikotarpis baigiasi jau 2014 m. gegužės 1-ąją. Taip pat žinome, kad bet koks derybų atnaujinimas su ES dėl pakartotinio termino pratęsimo yra neįmanomas.Jei referendumu mūsų piliečiai nuspręstų, kad teisę į žemę Lietuvoje turi tik lietuviai, mūsų šalis pažeistų ne tik stojimo į ES sutartį, bet ir vieną svarbiausių ES principų – laisvą kapitalo judėjimą. Kokios sankcijos Lietuvai grėstų? Sunku tiksliai įvardinti, bet akivaizdu, kad bet kokias derybas dėl tiesioginių išmokų didinimo Lietuvos žemdirbiai galėtų pamiršti. Galbūt kai kas, pvz., Seimo pirmininkė, šiandien pat pasirašytų ir už Lietuvos išstojimą iš ES, bet aš asmeniškai tokio scenarijaus nelinkėčiau.Taigi – kodėl mulkinami Lietuvos žmonės? Ir kodėl prie to aktyviai prisideda nemaža dalis už Lietuvą Europos Sąjungoje labai aiškiai pasisakančių politinių partijų?Politikų ir politinių partijų dviveidiškumas šioje istorijoje smarkiai išryškėjo. Nepaisant to, kad vardan Lietuvos žemių išsaugojimo susivienijo platus politinių jėgų frontas (ir kairėje, ir dešinėje), prieš pat šv. Kalėdas paaiškėjo, kas yra kas. 2013-ųjų gruodžio 23 d. Seime balsuojant dėl referendumo paskelbimo iniciatyvos ją palaikė vos 38 Seimo nariai. Kodėl ši iniciatyva lemiamu metu buvo atmesta ir kodėl referendumo iniciatoriai bei ją palaikantys žmonės liko prie suskilusios geldos?Tik priminsiu, kad anksčiau rėksmingoms kalboms apie „Lietuvos teritorijos praradimą“ tie patys politikai ne kartą pritarė, ir tas buvo daroma aukščiausiu lygiu.Pavyzdžiui, premjeras A. Butkevičius 2013 m. balandžio 23 d. pareiškė: „Dabar esu šalininkas to, kad dar bent penkerius metus būtų pratęstas draudimas  užsieniečiams įsigyti žemę“. Kiek vėliau, 2013 m. birželio 27 d., kalbėdamas iš Seimo tribūnos premjeras pakeitė nuomonę: „Vyriausybė nesiruošia atnaujinti derybų“. Menas laviruoti. Pažvelkime toliau į dešinę. Štai 2013 m. gegužės 12 d. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai savo suvažiavime priėmė rezoliuciją, kurioje „ragina Vyriausybę ir Žemės ūkio ministeriją imtis visų įmanomų teisinių ir politinių priemonių… pratęsti terminą, per kurį ribojamas žemės ūkio paskirties žemės pardavimas ne Lietuvos piliečiams“. Žodžiai greitai virto kūnu. Konservatorius, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius parengė nutarimą, įpareigojantį Vyriausybę atnaujinti derybas su Europos Komisija dėl draudimo parduoti žemę termino pratęsimo. 2013 m. gegužės 23 d. Seimas šį nutarimą priėmė, „už“ balsavo net 79 Seimo nariai.Taigi – nors 2013 metų pabaigoje politinių partijų palaikymas išgaravo (populistai suprato, kad prisišnekėjo), ankstesni įvykiai, matyt, įpūtė sveiko entuziazmo referendumo organizatoriams ir parašų rinkėjams. Ir dabar lieka laukti, kuo baigsis šis detektyvinis serialas. Tik norėčiau priminti, kad liberalai nepritaria inicijuojamam referendumui ir jau gerą dešimtmetį pasisako už laisvą žemės pardavimą ES ir NATO šalių piliečiams. Mes, liberalai, raginame leisti laisvą žemės pardavimą dėl šių pagrindinių priežasčių:

1. Laisvos rinkos atvėrimas leistų atsirasti sąžiningai konkurencijai, o svarbiausia – sudarytų sąlygas dabartiniams žemės savininkams gauti už žemę tikrąją jos kainą. Per pastaruosius 13 metų Lietuvoje parduota beveik 2 mln. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Tikėtina, kad jeigu būtų leista jau anksčiau laisvai ir legaliai ateiti užsienio kapitalui, mūsų savininkai savo žemę būtų pardavę brangiau.

2. Lietuvoje sumažėtų spekuliacinių sandorių. Žemė neturi tapti žmonių nuskurdinimo ir perpardavinėtojų pasipelnymo šaltiniu.

3. Žemę užsieniečiai jau ir šiandien įsigyja per tarpininkus Lietuvoje. Draudimo parduoti žemę užsieniečiams išlaikymas yra naudingas tik stambiųjų Lietuvos žemvaldžių ir finansų grupuočių interesams. Šiandien žinomas ne vienas atvejis, kai apeidami įstatymų draudimus žemę supirkinėja ne ES ir NATO šalių piliečiai. Kas šiandien perka žemę ar jau įsigijo žemės ūkio bendrovių akcijų – patikimų duomenų nėra, to praktiškai neįmanoma patikrinti.

4. Laisvas kapitalo judėjimas yra viena iš keturių svarbiausių laisvių, kurias garantuoja ES teisė. Draudimas laisvai parduoti žemę prieštarautų Lietuvos stojimo į ES sutarčiai.

5. Reglamentavimas, kaip privatus asmuo gali pardavinėti savo žemę, yra akivaizdus privačios nuosavybės teisių ir laisvo asmens pasirinkimo suvaržymas.

Beje, liberalai pasisako, kad jau artimiausiu metu būtų priimtas įstatymas, aiškiai numatantis saugiklius, kai žemę perka užsieniečiai – t.y., kapitalo kilmės patikra, prievolė dirbti ir deklaruoti nupirktą žemę, draudimas tam tikrą laikotarpį ją nuomoti ir t.t.

Jei bus priimti sąžiningi saugikliai, visi Lietuvos žmonės tiktai laimės turėdami galimybę pasiūlyti savo žemę tiems, kas gali už ją legaliai sumokėti didžiausią kainą.

Komentarai

koment.