Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nario Artūro Šulco veiklos 2013 metais ATASKAITA

 

Savivaldybėje man yra patikėtos mero pavaduotojo pareigos, todėl, merui nesant, vykdau visus teisės aktais merui priskirtus įgaliojimus. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė tokias mano, kaip mero pavaduotojo, veiklos sritis: savivaldybės ir valstybės turto valdymas;  turizmo organizavimas; sąlygų verslo plėtrai sudarymas; infrastruktūros priežiūra ir plėtra; miesto komunalinio ūkio priežiūra; aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; atliekų tvarkymas; keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas.
Taip pat esu savivaldybės Kolegijos narys, einu Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas pareigos, esu išrinktas AB „Klaipėdos vanduo“ , UAB „Gatvių apšvietimas“ stebėtojų tarybos pirmininku. Be to, esu viešosios įstaigos  Senamiesčio poliklinikos stebėtojų tarybos narys, nuolatinės komisijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir koreguoti pirmininkas, Saugaus eismo komisijos narys, Klaipėdos regiono plėtros tarybos narys, Dviračių transporto komisijos prie LR Susiekimo ministerijos narys.
Per atskaitinį laikotarpį pavyko įgyvendinti ir kai kurias asmenines iniciatyvas. Pavyzdžiui, Klaipėdos m. savivaldybės taryba vienbalsiai palaikė mano pasiūlymą taikyti 1 lito metinį mokestį už tuos verslo liudijimus, kurių mieste, galbūt, dėl per didelės kainos anksčiau būdavo įsigyjama vienas kitas arba nė vieno. Labai tikiuosi, kad nauja galimybė paskatins šiandien nelegaliai dirbančius žmones legalizuoti savo veiklą ir jaustis oriais, pilnateisiais Lietuvos piliečiais.
Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymą sudaryti Lietuvos didžiųjų miestų sąjungą palaikė septynių miestų vadovai ir ši neformali sąjunga šiandien jungia resursus ginti didžiųjų šalies savivaldybių gyventojų interesus.
Pavyko įžiebti diskusiją dėl Atgimimo aikštės perspektyvų, savivaldybės Kolegija apsisprendė, kad būtina profesionaliai analizuoti ir ieškoti sprendimų, kaip ateityje sutvarkyti šią miestui svarbią erdvę.
Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva pernai buvo surengta pirmoji visuotinė Klaipėdos miesto gyventojų apklausa. Ir nors joje dalyvavo palyginti nedaug miestiečių, šiemet siūlysime surengti antrąją. Klaipėdos gyventojai galėtų išreikšti savo nuomonę, ar naikinti naująją Smiltynės perkėlą ir tiesti tiltą iš pietinės miesto dalies į Alksnynę Kuršių nerijoje, ar dera plėsti naftos pramonę prie šiaurinio molo Melnragėje, ir dėl kitų svarbių klausimų.
Didžiausia  sėkme mano kuruojamose srityse, manyčiau, galima įvardyti Klaipėdos pirmosios vandenvietės rekonstrukciją: žinia, iki tol iš čia klaipėdiečiams tiekiamas vanduo kad ir labai nežymiai, bet  neatitiko Europos Sąjungos standartų. Šiandien ši problema išspręsta. Klaipėdiečiams tiekiamas aukščiausios kokybės vanduo. Be to vandens tiekimo ir kanalizavimo kaina Klaipėdoje yra mažiausia Lietuvoje.
Galime didžiuotis ir turėdami moderniausią Lietuvoje atliekų tvarkymo sistemą, geriausiai atitinkančią ES standartus, bei tuo, kad pernai už „šiukšles“ mokėjome ir šiemet mokėsime 15 procentų mažiau nei 2012 metais. Tačiau apgailestauju, kad dėl savivaldybės administracijos ir Klaipėdos krašto atliekų tvarkymo įmonės (KRATC) veiksmų nesuderinimo pernai nepradėtas masinis požeminių atliekų surinkimų konteinerių įrengimas mieste. Tikiuosi, kad šiemet, pasimokius iš klaidų, projektas bus didele dalimi įgyvendintas pietiniuose miesto rajonuose.
Klaipėda iš kitų šalies savivaldybių išsiskiria ir geriausiai išvystytu visuomeniniu transportu. Nors (arba dėl to, kad) beveik du trečdalius viešojo transporto paslaugų teikia privačios įmonės, už šią paslaugą klaipėdiečiai sumoka mažiau nei kitų didžiųjų šalies miestų gyventojai. Mums dar reikia daug padirbėti gerinant šių paslaugų kokybę, tad noriu pasidžiaugti, kad šiemet bus įgyvendinta iniciatyva – naktį reguliariai per miestą kursuojantis autobusas.
Gerai pernai dirbo ir UAB „Gatvių apšvietimas“. Šių metų rudenį tikimės po kelerių metų įjunti pilną miesto apšvietimą. Klaipėdos skęstančių gelbėjimo tarnyba pernai puikiai vykdė naują jai užduotį – tvarkyti Smiltynės paplūdimius ir kelelius, o šiemet jai keliamas uždavinys – perimti pajūrio tvarkymo darbus ir abiejose Melnragėje bei Giruliuose. 
Klaipėdiečiai pastebi ir vertina aktyvų Viešosios tvarkos skyriaus darbą, reikalaujant, kad būtų laikomasi visuotinai  priimtų bendro sambūvio taisyklių – nuo statinių ir teritorijų priežiūros iki pagarbos valstybės vėliavai ar šunis neprižiūrinčių šeimininkų tramdymo. Matyt, anksčiau ar vėliau suprasime, jog dera ne tik reikalauti, kad taisyklių laikytųsi „kiti“ bet jų laikytumėmės ir “mes“ ar „aš“.
Kita vertus, aktyvi kontrolė išryškino ir priimtų teisės aktų spragas bei alogizmus, tad tenka aktyviai dalyvauti rengiant pakeitimus. Kasdieniniame darbe daug laiko skiriu šiems reikalams, kaip ir kūrybinei naujų, nestandartinių sprendimų paieškai. 
Šiais metais mums būtina priimti veiksmingus sprendimus, kurie paskatintų dirvonuojančių privačių teritorijų, paleistų statinių savininkus investuoti į turimą turtą. Kalbus ne tik apie baudžiamąsias sankcijas, kurios pradeda duoti pirmuosius vaisius,  bet ir apie mokestinių lengvatų paketą dešimčiai metų – tiems, kurie investuoja į miestui svarbių teritorijų įsisavinimą.
Reikia radikalių pokyčių daugiabučių namų aplinkos tvarkymo srityje. Per beveik dešimtį metų, kai šių namų gyventojai nemoka mokesčių už „kiemų“ tvarkymą, sanitarinė ir estetinė šių teritorijų būklė ženkliai suprastėjo. Naivu tikėtis, kad 90 butų, pavyzdžiui, namo gyventojai patys greitai suorganizuos detaliaisiais planais priskirtų teritorijų tvarkymą. Tad manau, kad bet iš pradžių to imtis privalo Savivaldybė, rasti būdų, kaip konsoliduoti tam reikalingus resursus.
Šiais metais mūsų laukia neeilinis  iššūkis – dėl kapitalinio remonto uždaromas Pilies tiltas. Imamės įvairių priemonių: nuo laikino pėsčiųjų ir dviračių tilto pastatymo iki parkavimo rinkliavos sumažinimo. Labai svarbus suprasti, kad dėl šio itin didelio nepatogumo mes negalime leisti suniokoti kitų tiltų ar gatvių, negalime apsunkinti eismo prioritetiniam – viešajam transportui. Tikimės, kad tiltą rekonstruojantis rangovas pateiks laikinąją eismo schemą viešai svarstyti.
2013 metais Klaipėda pripažinta „Dviračių miestu“. Tai yra miestu, kuriame palyginti su kitais šalies miestais dviratininkams suteikiamos geriausios sąlygos. Tokį sprendimą priėmė komisija, kurią sudarė dvi dešimtys ministerijų, policijos, dviratininkų, aplinkosaugininkų, pramoninkų organizacijos, savivaldybių asociacijos ir kitų žinybų atstovai.  
Tačiau mes patys geriausiai žinome ir tai, ko mums trūksta šioje srityje. Todėl        manyčiau, kad artimiausi mūsų uždaviniai yra šie: detali esamos dviračių transporto infrastruktūros analizė, dviračių takų planavimas ir tiesimas, dviračių stovų, stoginių įrengimo prie savivaldybės bei privačių įmonių, įstaigų inicijavimas, plati švietėjiška veikla, dviračių transporto integravimas į viešojo transporto sistemą.
Kaskart pateikiant rinkėjams formalią metinę ataskaitą iškyla klausimai dėl jos mastelio ir turinio. Apsisprendžiau glaustai sudėlioti svarbiausius, mano galva, savo darbo akcentus. Bei vėl patikinti: vienas savivaldybės tarybos narys yra bereikšmis – visi darbai padaromi kartu, ginčijantis ir sutariant.
Kita vertus bet kasdien sutinku dešimtis klaipėdiečių. Ir kiekvienas susitikimas yra tarsi nedidelė ataskaita. Be jokių formalumų…
Pagarbiai,- 
Artūras Šulcas

Savivaldybėje man yra patikėtos mero pavaduotojo pareigos, todėl, merui nesant, vykdau visus teisės aktais merui priskirtus įgaliojimus. Be to, Klaipėdos miesto savivaldybės taryba nustatė tokias mano, kaip mero pavaduotojo, veiklos sritis: savivaldybės ir valstybės turto valdymas;  turizmo organizavimas; sąlygų verslo plėtrai sudarymas; infrastruktūros priežiūra ir plėtra; miesto komunalinio ūkio priežiūra; aplinkos kokybės gerinimas ir apsauga; atliekų tvarkymas; keleivių vežimo vietiniais maršrutais organizavimas.

Taip pat esu savivaldybės Kolegijos narys, einu Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas pareigos, esu išrinktas AB „Klaipėdos vanduo“ , UAB „Gatvių apšvietimas“ stebėtojų tarybos pirmininku. Be to, esu viešosios įstaigos  Senamiesčio poliklinikos stebėtojų tarybos narys, nuolatinės komisijos Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentui rengti ir koreguoti pirmininkas, Saugaus eismo komisijos narys, Klaipėdos regiono plėtros tarybos narys, Dviračių transporto komisijos prie LR Susiekimo ministerijos narys.

Per atskaitinį laikotarpį pavyko įgyvendinti ir kai kurias asmenines iniciatyvas. Pavyzdžiui, Klaipėdos m. savivaldybės taryba vienbalsiai palaikė mano pasiūlymą taikyti 1 lito metinį mokestį už tuos verslo liudijimus, kurių mieste, galbūt, dėl per didelės kainos anksčiau būdavo įsigyjama vienas kitas arba nė vieno. Labai tikiuosi, kad nauja galimybė paskatins šiandien nelegaliai dirbančius žmones legalizuoti savo veiklą ir jaustis oriais, pilnateisiais Lietuvos piliečiais.

Džiaugiuosi, kad mano pasiūlymą sudaryti Lietuvos didžiųjų miestų sąjungą palaikė septynių miestų vadovai ir ši neformali sąjunga šiandien jungia resursus ginti didžiųjų šalies savivaldybių gyventojų interesus.

Pavyko įžiebti diskusiją dėl Atgimimo aikštės perspektyvų, savivaldybės Kolegija apsisprendė, kad būtina profesionaliai analizuoti ir ieškoti sprendimų, kaip ateityje sutvarkyti šią miestui svarbią erdvę.

Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyva pernai buvo surengta pirmoji visuotinė Klaipėdos miesto gyventojų apklausa. Ir nors joje dalyvavo palyginti nedaug miestiečių, šiemet siūlysime surengti antrąją. Klaipėdos gyventojai galėtų išreikšti savo nuomonę, ar naikinti naująją Smiltynės perkėlą ir tiesti tiltą iš pietinės miesto dalies į Alksnynę Kuršių nerijoje, ar dera plėsti naftos pramonę prie šiaurinio molo Melnragėje, ir dėl kitų svarbių klausimų.

Didžiausia  sėkme mano kuruojamose srityse, manyčiau, galima įvardyti Klaipėdos pirmosios vandenvietės rekonstrukciją: žinia, iki tol iš čia klaipėdiečiams tiekiamas vanduo kad ir labai nežymiai, bet  neatitiko Europos Sąjungos standartų. Šiandien ši problema išspręsta. Klaipėdiečiams tiekiamas aukščiausios kokybės vanduo. Be to vandens tiekimo ir kanalizavimo kaina Klaipėdoje yra mažiausia Lietuvoje.

Galime didžiuotis ir turėdami moderniausią Lietuvoje atliekų tvarkymo sistemą, geriausiai atitinkančią ES standartus, bei tuo, kad pernai už „šiukšles“ mokėjome ir šiemet mokėsime 15 procentų mažiau nei 2012 metais. Tačiau apgailestauju, kad dėl savivaldybės administracijos ir Klaipėdos krašto atliekų tvarkymo įmonės (KRATC) veiksmų nesuderinimo pernai nepradėtas masinis požeminių atliekų surinkimų konteinerių įrengimas mieste. Tikiuosi, kad šiemet, pasimokius iš klaidų, projektas bus didele dalimi įgyvendintas pietiniuose miesto rajonuose.

Klaipėda iš kitų šalies savivaldybių išsiskiria ir geriausiai išvystytu visuomeniniu transportu. Nors (arba dėl to, kad) beveik du trečdalius viešojo transporto paslaugų teikia privačios įmonės, už šią paslaugą klaipėdiečiai sumoka mažiau nei kitų didžiųjų šalies miestų gyventojai. Mums dar reikia daug padirbėti gerinant šių paslaugų kokybę, tad noriu pasidžiaugti, kad šiemet bus įgyvendinta iniciatyva – naktį reguliariai per miestą kursuojantis autobusas.

Gerai pernai dirbo ir UAB „Gatvių apšvietimas“. Šių metų rudenį tikimės po kelerių metų įjunti pilną miesto apšvietimą. Klaipėdos skęstančių gelbėjimo tarnyba pernai puikiai vykdė naują jai užduotį – tvarkyti Smiltynės paplūdimius ir kelelius, o šiemet jai keliamas uždavinys – perimti pajūrio tvarkymo darbus ir abiejose Melnragėje bei Giruliuose. 

Klaipėdiečiai pastebi ir vertina aktyvų Viešosios tvarkos skyriaus darbą, reikalaujant, kad būtų laikomasi visuotinai  priimtų bendro sambūvio taisyklių – nuo statinių ir teritorijų priežiūros iki pagarbos valstybės vėliavai ar šunis neprižiūrinčių šeimininkų tramdymo. Matyt, anksčiau ar vėliau suprasime, jog dera ne tik reikalauti, kad taisyklių laikytųsi „kiti“ bet jų laikytumėmės ir “mes“ ar „aš“.

Kita vertus, aktyvi kontrolė išryškino ir priimtų teisės aktų spragas bei alogizmus, tad tenka aktyviai dalyvauti rengiant pakeitimus. Kasdieniniame darbe daug laiko skiriu šiems reikalams, kaip ir kūrybinei naujų, nestandartinių sprendimų paieškai. 

Šiais metais mums būtina priimti veiksmingus sprendimus, kurie paskatintų dirvonuojančių privačių teritorijų, paleistų statinių savininkus investuoti į turimą turtą. Kalbus ne tik apie baudžiamąsias sankcijas, kurios pradeda duoti pirmuosius vaisius,  bet ir apie mokestinių lengvatų paketą dešimčiai metų – tiems, kurie investuoja į miestui svarbių teritorijų įsisavinimą.

Reikia radikalių pokyčių daugiabučių namų aplinkos tvarkymo srityje. Per beveik dešimtį metų, kai šių namų gyventojai nemoka mokesčių už „kiemų“ tvarkymą, sanitarinė ir estetinė šių teritorijų būklė ženkliai suprastėjo. Naivu tikėtis, kad 90 butų, pavyzdžiui, namo gyventojai patys greitai suorganizuos detaliaisiais planais priskirtų teritorijų tvarkymą. Tad manau, kad bet iš pradžių to imtis privalo Savivaldybė, rasti būdų, kaip konsoliduoti tam reikalingus resursus.

Šiais metais mūsų laukia neeilinis  iššūkis – dėl kapitalinio remonto uždaromas Pilies tiltas. Imamės įvairių priemonių: nuo laikino pėsčiųjų ir dviračių tilto pastatymo iki parkavimo rinkliavos sumažinimo. Labai svarbus suprasti, kad dėl šio itin didelio nepatogumo mes negalime leisti suniokoti kitų tiltų ar gatvių, negalime apsunkinti eismo prioritetiniam – viešajam transportui. Tikimės, kad tiltą rekonstruojantis rangovas pateiks laikinąją eismo schemą viešai svarstyti.

2013 metais Klaipėda pripažinta „Dviračių miestu“. Tai yra miestu, kuriame palyginti su kitais šalies miestais dviratininkams suteikiamos geriausios sąlygos. Tokį sprendimą priėmė komisija, kurią sudarė dvi dešimtys ministerijų, policijos, dviratininkų, aplinkosaugininkų, pramoninkų organizacijos, savivaldybių asociacijos ir kitų žinybų atstovai.  

Tačiau mes patys geriausiai žinome ir tai, ko mums trūksta šioje srityje. Todėl        manyčiau, kad artimiausi mūsų uždaviniai yra šie: detali esamos dviračių transporto infrastruktūros analizė, dviračių takų planavimas ir tiesimas, dviračių stovų, stoginių įrengimo prie savivaldybės bei privačių įmonių, įstaigų inicijavimas, plati švietėjiška veikla, dviračių transporto integravimas į viešojo transporto sistemą.

Kaskart pateikiant rinkėjams formalią metinę ataskaitą iškyla klausimai dėl jos mastelio ir turinio. Apsisprendžiau glaustai sudėlioti svarbiausius, mano galva, savo darbo akcentus. Bei vėl patikinti: vienas savivaldybės tarybos narys yra bereikšmis – visi darbai padaromi kartu, ginčijantis ir sutariant.

Kita vertus bet kasdien sutinku dešimtis klaipėdiečių. Ir kiekvienas susitikimas yra tarsi nedidelė ataskaita. Be jokių formalumų…

 

Pagarbiai,- 

Artūras Šulcas

 

Komentarai

koment.