Seimo nariai: klaipėdiečių piniginės gali papilnėti

 

Klaipėdiečių atlyginimai yra didžiausi Lietuvoje ir jie gali dar labiau išaugti, tačiau reikia, jog būtų pakeista mokesčių politika. Tokia išvada suformuluota Liberalų sąjūdžiui priklausančių Seimo narių diskusijoje su uostamiesčio gyventojais „Kada papilnės klaipėdiečio piniginės?“
Galima rinktis du kelius
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu didžiausi atlyginimai yra Vilniuje. „Tačiau taip yra todėl, kad sostinėje gausu įvairių ministerijų, ambasadų, kur atlygimai mokami tikrai nemaži. Jei vertinsime atlyginimų dydį tik privačiame sektoriuje, tai didžiausias algas gauna klaipėdiečiai“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.
Jam antrino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis. „Nors oficialiai girdime, kad sunkmetis jau baigėsi, ekonomika auga, tačiau kasdieniame gyvenime žmonės nelabai tai jaučia. Ir pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybė jau 20 metų blaškosi ir neapsisprendžia, kuriuo keliu eiti“, – teigė klaipėdiečių į Seimą išrinktas E.Masiulis.
Tie du keliai, anot jo, yra aiškūs. Vienas jų – iš žmonių surinkti kuo daugiau mokesčių į bendrą biudžetą, jį paskirstyti išlaikant viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ir tuomet esą tos paslaugos žmonėms turėtų būti nemokamos.
Kitas kelias – iš žmonių rinkti kuo mažiau mokesčių, tačiau suteikti daugiau galimybių patiems pasirinkti, už kurias viešąsias paslaugas ir kiek reikia mokėti.
„Manau, kad šis kelias yra racionalesnis. Pavyzdžiui, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą. Jau dabar visi žinome, kad gydytojams reikia mokėti, už tyrimus reikia mokėti, nors esą sveikatos apsauga yra nemokama. Todėl protingiau ir būtų sveikatos apsaugai skirti mažesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, o tada jame reikėtų ir mažiau pinigų, bet žmonės patys galėtų pasirinkti mokamas paslaugas, nes turėtų daugiau pinigų, mat reikėtų valstybei mokėti mažesnius mokesčius“, – aiškino E.Masiulis.
Reikia socialinio draudimo mokesčio lubų
Vienas pirmųjų žingsnių, siekiant kuo daugiau pinigų palikti žmonių piniginėse, esą yra įvesti socialinio draudimo mokesčio ribas.
Šiuo metu dirbantieji, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba, turi sumokėti vienodai procentų atlyginimo dydžio mokesčių.
„Latvijoje ar Estijoje yra įvestos socialinio draudimo ribos, todėl brangiai apmokamos darbo vietos ir yra kuriamos Rygoje ar Taline, o ne Klaipėdoje“, – pabrėžė E.Masiulis.
E.Gentvilas taip pat pritarė idėjai, jog Lietuva turėtų eiti tuo keliu, kad kuo daugiau pinigų paliktų žmonių piniginėse, tačiau dauguma viešųjų paslaugų būtų apmokestintos. Taip žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kur savo pinigus išleisti.
„Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje 98 proc. bendrojo vidaus produkto valdo valstybė. Kitaip tariant, tiek žmonių sumokėtų mokesčių išskirto valdžia. Pasekmė – per pastaruosius kelerius metus apie 2 mln. žmonių mirė iš bado“, – žiaurius skaičius įvardijo E.Gentvilas.
Naujų mokesčių nereikia
Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Remigijus Šimašius aiškino, jog tiesiausias kelias yra gerovę ne tik mokesčių mažinimas, tačiau ir barjerų naikinimas.
„Dabar Lietuvoje yra tiek veikiančių įvairių kontroliuojančių institucijų, kad jos pačios prikuria tiek barjerų, jog galėtų pateisinti savo egzistavimą. Todėl visus raginus apie kliūtis, stabdančias verslo galimybes, plėtrą, mums pranešti, nes absurdų yra ne tik įstatymuose, bet ir ministrų įsakymuose, tad sunku viską sukontroliuoti“, – bendrauti ir bendradarbiauti kvietė R.Šimašius.
Nors skaičiuojama, kad jau dabar apie 60 proc. atlyginimo kiekvienas dirbantysis privalo sumokėti valstybei įvairiais mokesčiais, valdantieji prabilo apie naujų atsiradimą, nes esą nėra kitų šaltinių, kaip pensininkas grąžinti sumažintas pensijas.
„Tų šaltinių tikrai yra, tačiau einama paprasčiausiu keliu – kurti naujus mokesčius. Mes siūlome pasvarstyti apie valstybės valdomų įmonių privatizavimą. Parduoti reikia ne kontrolinius akcijų paketus, tačiau tam tikrą akcijų kiekį ir taip būtų galima gauti papildomai daug milijonų, kurių ir užtektų grąžinti pensijas. Juo labiau, kad tą turtą, įmones, kurių dalį akcijų ir siūlome privatizuoti, ir sukūrė dabar jau pensinio amžiaus žmonės“, – pabrėžė Seimo narys Gintaras Steponavičius.
Premijos – ydinga praktika
Dar vienas būdas rasti pinigų pensijoms – 5 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Klaipėdoje viešėje Seimo nariai buvo įsitikinę, jog toks sumažinimas niekam nepakenktų – bedarbių skaičius tikrai neišaugtų, nes esą būtų panaikinti tik neužimti etatai.
„Dabar yra tai, kad finansavimas toms „mirusioms sieloms“ yra skiriamas, tačiau atlyginimai niekam neišmokami, nes etatai neužimti. Metų pabaigoje darbo užmokesčio fonde sutaupoma pinigų ir jie skiriami išsimokėti premijas“, – apie ydingą praktiką kalbėjo E.Masiulis.
Jis ir jo kolegos pabrėžė, jog reikėtų būti optimistais, nes situacija tikrai gali keistis į gerąją pusę, klaipėdiečių piniginės tikrai gali pilnėti. Tačiau reikia tik ryžtingų valdžios sprendimų.
„Bet nereikia pamiršti, kad viena krizė baigėsi, tačiau po kurio laiko gali ateiti kitas. Nepamirškime pamokų, kurių mus išmokė ši krizė ir kitus sunkmečius išgyvensime lengviau“, – linkėjo Seimo narys Petras Auštrevičius.   

Klaipėdiečių atlyginimai yra didžiausi Lietuvoje ir jie gali dar labiau išaugti, tačiau reikia, jog būtų pakeista mokesčių politika. Tokia išvada suformuluota Liberalų sąjūdžiui priklausančių Seimo narių diskusijoje su uostamiesčio gyventojais „Kada papilnės klaipėdiečio piniginės?“

Galima rinktis du kelius

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu didžiausi atlyginimai yra Vilniuje. „Tačiau taip yra todėl, kad sostinėje gausu įvairių ministerijų, ambasadų, kur atlygimai mokami tikrai nemaži. Jei vertinsime atlyginimų dydį tik privačiame sektoriuje, tai didžiausias algas gauna klaipėdiečiai“, – teigė Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

Jam antrino Liberalų sąjūdžio partijos pirmininkas Eligijus Masiulis. „Nors oficialiai girdime, kad sunkmetis jau baigėsi, ekonomika auga, tačiau kasdieniame gyvenime žmonės nelabai tai jaučia. Ir pagrindinė priežastis yra ta, kad valstybė jau 20 metų blaškosi ir neapsisprendžia, kuriuo keliu eiti“, – teigė klaipėdiečių į Seimą išrinktas E.Masiulis.

Tie du keliai, anot jo, yra aiškūs. Vienas jų – iš žmonių surinkti kuo daugiau mokesčių į bendrą biudžetą, jį paskirstyti išlaikant viešąsias paslaugas teikiančias įstaigas ir tuomet esą tos paslaugos žmonėms turėtų būti nemokamos.

Kitas kelias – iš žmonių rinkti kuo mažiau mokesčių, tačiau suteikti daugiau galimybių patiems pasirinkti, už kurias viešąsias paslaugas ir kiek reikia mokėti.

„Manau, kad šis kelias yra racionalesnis. Pavyzdžiui, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą. Jau dabar visi žinome, kad gydytojams reikia mokėti, už tyrimus reikia mokėti, nors esą sveikatos apsauga yra nemokama. Todėl protingiau ir būtų sveikatos apsaugai skirti mažesnį finansavimą iš valstybės biudžeto, o tada jame reikėtų ir mažiau pinigų, bet žmonės patys galėtų pasirinkti mokamas paslaugas, nes turėtų daugiau pinigų, mat reikėtų valstybei mokėti mažesnius mokesčius“, – aiškino E.Masiulis.

Reikia socialinio draudimo mokesčio lubų

Vienas pirmųjų žingsnių, siekiant kuo daugiau pinigų palikti žmonių piniginėse, esą yra įvesti socialinio draudimo mokesčio ribas.

Šiuo metu dirbantieji, nepriklausomai nuo to, kiek uždirba, turi sumokėti vienodai procentų atlyginimo dydžio mokesčių.

„Latvijoje ar Estijoje yra įvestos socialinio draudimo ribos, todėl brangiai apmokamos darbo vietos ir yra kuriamos Rygoje ar Taline, o ne Klaipėdoje“, – pabrėžė E.Masiulis.

E.Gentvilas taip pat pritarė idėjai, jog Lietuva turėtų eiti tuo keliu, kad kuo daugiau pinigų paliktų žmonių piniginėse, tačiau dauguma viešųjų paslaugų būtų apmokestintos. Taip žmonės turėtų galimybę pasirinkti, kur savo pinigus išleisti.

„Pavyzdžiui, Šiaurės Korėjoje 98 proc. bendrojo vidaus produkto valdo valstybė. Kitaip tariant, tiek žmonių sumokėtų mokesčių išskirto valdžia. Pasekmė – per pastaruosius kelerius metus apie 2 mln. žmonių mirė iš bado“, – žiaurius skaičius įvardijo E.Gentvilas.

Naujų mokesčių nereikia

Diskusijoje dalyvavęs Seimo narys Remigijus Šimašius aiškino, jog tiesiausias kelias yra gerovę ne tik mokesčių mažinimas, tačiau ir barjerų naikinimas.

„Dabar Lietuvoje yra tiek veikiančių įvairių kontroliuojančių institucijų, kad jos pačios prikuria tiek barjerų, jog galėtų pateisinti savo egzistavimą. Todėl visus raginus apie kliūtis, stabdančias verslo galimybes, plėtrą, mums pranešti, nes absurdų yra ne tik įstatymuose, bet ir ministrų įsakymuose, tad sunku viską sukontroliuoti“, – bendrauti ir bendradarbiauti kvietė R.Šimašius.

Nors skaičiuojama, kad jau dabar apie 60 proc. atlyginimo kiekvienas dirbantysis privalo sumokėti valstybei įvairiais mokesčiais, valdantieji prabilo apie naujų atsiradimą, nes esą nėra kitų šaltinių, kaip pensininkas grąžinti sumažintas pensijas.

„Tų šaltinių tikrai yra, tačiau einama paprasčiausiu keliu – kurti naujus mokesčius. Mes siūlome pasvarstyti apie valstybės valdomų įmonių privatizavimą. Parduoti reikia ne kontrolinius akcijų paketus, tačiau tam tikrą akcijų kiekį ir taip būtų galima gauti papildomai daug milijonų, kurių ir užtektų grąžinti pensijas. Juo labiau, kad tą turtą, įmones, kurių dalį akcijų ir siūlome privatizuoti, ir sukūrė dabar jau pensinio amžiaus žmonės“, – pabrėžė Seimo narys Gintaras Steponavičius.

Premijos – ydinga praktika

Dar vienas būdas rasti pinigų pensijoms – 5 proc. sumažinti valstybės tarnautojų skaičių. Klaipėdoje viešėje Seimo nariai buvo įsitikinę, jog toks sumažinimas niekam nepakenktų – bedarbių skaičius tikrai neišaugtų, nes esą būtų panaikinti tik neužimti etatai.

„Dabar yra tai, kad finansavimas toms „mirusioms sieloms“ yra skiriamas, tačiau atlyginimai niekam neišmokami, nes etatai neužimti. Metų pabaigoje darbo užmokesčio fonde sutaupoma pinigų ir jie skiriami išsimokėti premijas“, – apie ydingą praktiką kalbėjo E.Masiulis.

Jis ir jo kolegos pabrėžė, jog reikėtų būti optimistais, nes situacija tikrai gali keistis į gerąją pusę, klaipėdiečių piniginės tikrai gali pilnėti. Tačiau reikia tik ryžtingų valdžios sprendimų.

„Bet nereikia pamiršti, kad viena krizė baigėsi, tačiau po kurio laiko gali ateiti kitas. Nepamirškime pamokų, kurių mus išmokė ši krizė ir kitus sunkmečius išgyvensime lengviau“, – linkėjo Seimo narys Petras Auštrevičius.   

Daugiau skaitykite: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/seimo-nariai-klaipedieciu-pinigines-gali-papilneti-615230#.UvoYFvl_txI 
Vytauto Petriko nuotr. 

 

Komentarai

koment.