Mokesčiai už atliekas: sodininkai galėtų mokėti mažiau

 

Sodininkai – sudėtinga kategorija
Klaipėdos atliekų sistemos administratoriai – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – sodininkams tinkamiausio mokėjimo būdo ieško dar nuo 2008 metų, kai buvo įvesta vietinė rinkliava.
Iš pradžių buvo apmokestinti ne pavieniai sklypų ar namų savininkai, o sodų bendrijos, kurios iš savo narių turėjo surinkti rinkliavą.
Tačiau kai kurių bendrijų vadovai kratėsi  papildomo darbo ir nuėjo ne įtikinėti savo gyventojų, o įsivėlė su KRATC į teisminius ginčus.
Mat atsisakiusios laikytis nustatytos tvarkos bendrijos įklimpo į skolas.
Į šiuos ginčus įsiterpus Vyriausybės atstovo institucijai, po poros metų Klaipėdos miesto politikai nuėmė atsakomybę nuo bendrijų ir KRATC mokestinius pranešimus  pradėjo siųsti tiesiogiai sodų savininkams.
Tačiau, panašu, kad tai nebuvo racionaliausias sprendimas. Prieš keletą savaičių Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismas išnagrinėjo KRATC ieškinį Klaipėdos sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl 65 tūkst. litų skolos.
Teismas neskundžiamu sprendimu nurodė, kad  sodininkų bendrija turi sumokėti visą skolą, o KRATC  buvo teisi mokėjimus formuodama bendrijai, kaip juridiniam asmeniui.
Tikėtina, kad panašus likimas laukia ir kitų Klaipėdos sodininkų bei garažų bendrijų, patekusių į  analogišką teismų situaciją.
Bendrijos gali mokėti mažiau
Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo A.Šulco, svarbi ne vienos ar kitos bylos baigtis, kiek išvados, kurias reikia padaryti iš šios istorijos.
„Dabar jau ir valstybinio lygio dokumente – Atliekų tvarkymo įstatyme – numatyta, kad mokėtoju gali būti ne tik sodo sklypo savininkas, o teritorijos administratorius-sodo bendrija. Aš įsitikinęs, kad tai yra reali galimybė sodininkams sutaupyti“, – sakė A.Šulcas.  
Kaip aiškina vicemeras, sodininkų bendrija, pati pradėjusi tvarkyti savo narių atliekas, nušautų bent kelis zuikius.
Dabar kiekvienas Klaipėdos sodininkas  turi savo individualų konteinerį ir moka metinę 140 litų rinkliavą.
Jeigu atliekų surinkimui susivienytų bet  15 sodininkų turinti bendrija ir pasistatytų visiems vieną bendrą 1,1 m3 konteinerį, kuris būtų ištuštinamas kartą per savaitę, tai šiems sodininkams mokestis sumažėtų apie 15 proc.
O jeigu, pavyzdžiui, susivienytų 60 sodų turinčios bendrijos nariai, jiems pavyktų mokesčius sumažinti bent 2-3 kartus.
Juo labiau, kad bendrijos nariai geriausiai žino, kas gyvena laikinai, o kas nuolat, ir galėtų taikyti lankstesnę mokėjimų diferencijavimo tvarką.
Taip pat vicemeras pasakojo, kad neretai sodininkai skundžiasi, jog į siaurus kelius prie kiekvieno namo besibraunančios sunkiasvorės šiukšliavežės gadina dangą ir laužo augalus. Jeigu bendrijos nariai atsisakytų individualių konteinerių, ši problema savaime išnyktų. 
Klaipėdoje yra 16 sodininkų bendrijų.
Bent kelioms iš jų apsisprendus  tvarkyti ir rūšiuoti atliekas savarankiškai, politikai turėtų pakeisti rinkliavos nuostatus ir nuo kitų metų vėl atsirastų galimybė bendrijų nariams mokėti mažesnius mokesčius už atliekų tvarkymą.
Lengvatų nebereikės?
Ne paslaptis, kad tarp sodininkų yra nemažai pensinio amžiaus klaipėdiečių, kuriems sodas yra daugiau gyvenimo būdas, savo vaisiaus ar daržovės užsiauginimo galimybė, o ne gyvenamoji vieta.
Jiems padidėjusi mokesčių našta smogė ypač skaudžiai.
„Su skaičiais nepasiginčysi – sodininkams padidėjusi rinkliava yra logiška, dėsninga.  Tačiau ar ji teisinga visiems? Juk negalima lyginti žmogaus, gyvenančio sode nuolat, ir ūkininkaujančio jame tik šiltuoju metų laiku. Ir be skaičiavimų aišku, kad sukaupiamų atliekų kiekis tarp jų bus skirtingas“, – samprotavo A. Šulcas.
Kita vertus,  gavę sąskaitas už atliekų tvarkymą daugelis socialiai remtinų asmenų skuba socialinės paramos.
„Tuomet renkamos įvairios pažymos, triūsia būriai tarnautojų, visi pasipyksta, sušyla, o ekonominis rezultatas – artimas nuliui. Todėl pokyčių reikalauja ne tik socialinis teisingumas bet tam tikra prasme ir ekonominė logika– teigia jis.
Tad praėjusią savaitę įvykusiame pasitarime nuspręsta rengti miesto tarybos sprendimą dėl rinkliavos sodininkams sumažinimo iki anksčiau buvusių 64 litų per metus.
Tikimasi, kad gavus atitinkamą mero teikimą, Tarybos sprendimas bus parengtas operatyviai ir jam bus pritarta.

Sodininkai – sudėtinga kategorija

Klaipėdos atliekų sistemos administratoriai – Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) – sodininkams tinkamiausio mokėjimo būdo ieško dar nuo 2008 metų, kai buvo įvesta vietinė rinkliava.

Iš pradžių buvo apmokestinti ne pavieniai sklypų ar namų savininkai, o sodų bendrijos, kurios iš savo narių turėjo surinkti rinkliavą.

Tačiau kai kurių bendrijų vadovai kratėsi  papildomo darbo ir nuėjo ne įtikinėti savo gyventojų, o įsivėlė su KRATC į teisminius ginčus.

Mat atsisakiusios laikytis nustatytos tvarkos bendrijos įklimpo į skolas.

Į šiuos ginčus įsiterpus Vyriausybės atstovo institucijai, po poros metų Klaipėdos miesto politikai nuėmė atsakomybę nuo bendrijų ir KRATC mokestinius pranešimus  pradėjo siųsti tiesiogiai sodų savininkams.

Tačiau, panašu, kad tai nebuvo racionaliausias sprendimas. Prieš keletą savaičių Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismas išnagrinėjo KRATC ieškinį Klaipėdos sodininkų bendrijai „Tauras“ dėl 65 tūkst. litų skolos.

Teismas neskundžiamu sprendimu nurodė, kad  sodininkų bendrija turi sumokėti visą skolą, o KRATC  buvo teisi mokėjimus formuodama bendrijai, kaip juridiniam asmeniui.

Tikėtina, kad panašus likimas laukia ir kitų Klaipėdos sodininkų bei garažų bendrijų, patekusių į  analogišką teismų situaciją.

Bendrijos gali mokėti mažiau

Pasak Klaipėdos mero pavaduotojo A.Šulco, svarbi ne vienos ar kitos bylos baigtis, kiek išvados, kurias reikia padaryti iš šios istorijos.

„Dabar jau ir valstybinio lygio dokumente – Atliekų tvarkymo įstatyme – numatyta, kad mokėtoju gali būti ne tik sodo sklypo savininkas, o teritorijos administratorius-sodo bendrija. Aš įsitikinęs, kad tai yra reali galimybė sodininkams sutaupyti“, – sakė A.Šulcas.  

Kaip aiškina vicemeras, sodininkų bendrija, pati pradėjusi tvarkyti savo narių atliekas, nušautų bent kelis zuikius.

Dabar kiekvienas Klaipėdos sodininkas  turi savo individualų konteinerį ir moka metinę 140 litų rinkliavą.

Jeigu atliekų surinkimui susivienytų bet  15 sodininkų turinti bendrija ir pasistatytų visiems vieną bendrą 1,1 m3 konteinerį, kuris būtų ištuštinamas kartą per savaitę, tai šiems sodininkams mokestis sumažėtų apie 15 proc.

O jeigu, pavyzdžiui, susivienytų 60 sodų turinčios bendrijos nariai, jiems pavyktų mokesčius sumažinti bent 2-3 kartus.

Juo labiau, kad bendrijos nariai geriausiai žino, kas gyvena laikinai, o kas nuolat, ir galėtų taikyti lankstesnę mokėjimų diferencijavimo tvarką.

Taip pat vicemeras pasakojo, kad neretai sodininkai skundžiasi, jog į siaurus kelius prie kiekvieno namo besibraunančios sunkiasvorės šiukšliavežės gadina dangą ir laužo augalus. Jeigu bendrijos nariai atsisakytų individualių konteinerių, ši problema savaime išnyktų. 

Klaipėdoje yra 16 sodininkų bendrijų.

Bent kelioms iš jų apsisprendus  tvarkyti ir rūšiuoti atliekas savarankiškai, politikai turėtų pakeisti rinkliavos nuostatus ir nuo kitų metų vėl atsirastų galimybė bendrijų nariams mokėti mažesnius mokesčius už atliekų tvarkymą.

Lengvatų nebereikės?

Ne paslaptis, kad tarp sodininkų yra nemažai pensinio amžiaus klaipėdiečių, kuriems sodas yra daugiau gyvenimo būdas, savo vaisiaus ar daržovės užsiauginimo galimybė, o ne gyvenamoji vieta.

Jiems padidėjusi mokesčių našta smogė ypač skaudžiai.

„Su skaičiais nepasiginčysi – sodininkams padidėjusi rinkliava yra logiška, dėsninga.  Tačiau ar ji teisinga visiems? Juk negalima lyginti žmogaus, gyvenančio sode nuolat, ir ūkininkaujančio jame tik šiltuoju metų laiku. Ir be skaičiavimų aišku, kad sukaupiamų atliekų kiekis tarp jų bus skirtingas“, – samprotavo A. Šulcas.

Kita vertus,  gavę sąskaitas už atliekų tvarkymą daugelis socialiai remtinų asmenų skuba socialinės paramos.

„Tuomet renkamos įvairios pažymos, triūsia būriai tarnautojų, visi pasipyksta, sušyla, o ekonominis rezultatas – artimas nuliui. Todėl pokyčių reikalauja ne tik socialinis teisingumas bet tam tikra prasme ir ekonominė logika– teigia jis.

Tad praėjusią savaitę įvykusiame pasitarime nuspręsta rengti miesto tarybos sprendimą dėl rinkliavos sodininkams sumažinimo iki anksčiau buvusių 64 litų per metus.

Tikimasi, kad gavus atitinkamą mero teikimą, Tarybos sprendimas bus parengtas operatyviai ir jam bus pritarta.

Daugiau skaitykite: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/mokesciai-uz-atliekas-sodininkai-galetu-moketi-maziau-622868#.UzlYWfl_txI

Ievos Batkevičiūtės nuotr.

 

 

Komentarai

koment.