Šviežių žuvų turgelį žada atidaryti birželio pabaigoje

 

Danės krantinėje birželio pabaigoje turėtų būti pradėta prekiauti šviežiomis žuvimis, jei vėl neiškils nenumatytų trukdžių. Laikini prekybos paviljonai jau pastatyti. Juos liko prijungti prie nuotekų tinklų.
Dėl tinklų kilo problemų
Problemos, su kuriomis susiduriama, rengiant prekybos šviežiomis žuvimis vietą, ketvirtadienį aptartos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje.
„Paviljonai jau pastatyti. Viskas artėja prie pabaigos. Reikia aptarti problemas, su kuriomis dar susiduriama, kiek turi dirbti paviljonai“, – tvirtino komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas.
Prekybos šviežiomis žuvimis vietas, einant Šiaurinio rago link, įrenginėjančios įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas tvirtino, kad problemų kilo dėl paviljonų pajungimo prie nuotekų tinklų.
„Įstrigome. Manėme, kad leidimą bus gauti paprasčiau. Paaiškėjo, kad reikia gauti ir sąlygas iš įmonės „Klaipėdos vanduo“. Pastarąsias jau turime, bet jos yra mums per sunkios“, – komentavo vadovas.
Pasak G.Milvydo, planuota paviljonus pajungti į lietaus nuotekų tinklus. Šie yra po vagonėliais. Tačiau įmonė „Klaipėdos vanduo“ nurodė jungtis į nuotekų tinklus, kurie yra už 160 metrų.
„Tokių statybos darbų juk nepradėsime. Jei gautume leidimą jungtis į nuotekų tinklus, darbus baigtume per dvi savaites“, – tvirtino vadovas.
Surado kompromisą
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktorė Dalia Venckūnienė aiškino, kad problema yra ta, kad paviljonai pastatyti ant lietaus vandens nutekėjimo kolektoriaus. Tai yra ir avarinis išleidėjas, kuriuo vanduo būtų išleidžiamas, jei kiltų ekstremali situacija.
„Leidžiamės į kompromisą. Leidžiame pasijungti į nuotekų tinklus, jei savininkai įsipareigotų, susidarius ekstremaliai situacijai, savo lėšomis per 1-2 val. patraukti vagonėlius. Tačiau tokiu atveju reikia tartis su miesto savivaldybe“, – teigė vadovė.
Pasak V.Bernoto, tinklų klausimą pavyks išspręsti. Tą garantavo ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/svieziu-zuvu-turgeli-zada-atidaryti-birzelio-pabaigoje-634344#ixzz34QHiTDqa
Nenori dirbti pirmadieniais
Posėdžio metu svarstyta, kiek turėtų veikti paviljonai, iš kurių prekiaujama šviežiomis žuvimis.
Prekybos šviežiomis žuvimis koordinatorius Mindaugas Rimeikis pasakojo, kad žvejams blogiausiai prekyba eidavosi pirmadieniais ir antradieniais. Pirmąją savaitės dieną jie parduodavo tik nuo 25 iki 70 kilogramų žuvų. Pasitaikydavo, kad tik 10 kilogramų.
„Žmonės po išeiginių būna viskuo apsirūpinę. Žvejų nuomone, paviljonai pirmadieniais ir antradieniais neturėtų dirbti, o kitomis dienomis prekyba vyktų“, – teigė koordinatorius.
M.Rimeikio nuomone, prekybos laiko nereikėtų atskirai riboti. Jis priklauso nuo paklausos. Miesto centre vykstant renginiams, šviežiomis žuvimis būdavo prekiaujama ir iki 2 val. nakties.
„Jūros“ švenčių metu žvejai parduodavo nuo 0,5-1 toną žuvų.
„Jei kainos bus tokios pat kaip turguje, tada prekybos nebus. Visą laiką žvejai už žuvis prašydavo mažiau nei prekyvietėse. Aišku, jie pardavinėti menkių po 2-3 litus, plekšnių po 0,5 lito už kilogramą negali. Žvejams taip pat reikia uždirbti, išlaikyti šeimas“, – pabrėžė koordinatorius.
Dėl operatoriaus – diskusijos
Posėdžio metu klausimų kilo ir dėl turgelio operatoriaus išrinkimo. G.Milvydo teigimu, norinčių yra. Tarp jų ir žvejų asociacijos, ir „Senasis“ turgus. Operatorius bus išrinktas apklausos būdu. Kai kurie komisijos nariai baiminosi, kad neatsitiktų taip, jog turgelyje pradės prekiauti įmonės, o ne patys žvejai.
„Nesinorėtų taip, kad susidarytų situacija, kaip su žuvų aukcionu, kai mažieji žvejai buvo išstumti didžiųjų įmonių“, – tvirtino tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.
Kai kurių komisijos narių nuomone, sutartyje reikėtų įrašyti punktą, kad pirmenybė prekiauti turgelyje būtų teikiama priekrantės žvejams.
M.Rimeikio nuomone, šias prekybos vietas turtų valdyti patys žvejai. Jo teigimu, nesinori, kad ši vieta virstų trečiu turgumi Klaipėdoje.
Komisijos nariai siūlė nustatyti ir dienų skaičių, kiek turi veikti turgelis, kad jis nuolat nebūtų uždarytas. Manoma, kad jis galėtų veikti 200 dienų per metus.
Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/svieziu-zuvu-turgeli-zada-atidaryti-birzelio-pabaigoje-634344#ixzz34QHmuomh

Danės krantinėje birželio pabaigoje turėtų būti pradėta prekiauti šviežiomis žuvimis, jei vėl neiškils nenumatytų trukdžių. Laikini prekybos paviljonai jau pastatyti. Juos liko prijungti prie nuotekų tinklų.

Dėl tinklų kilo problemų

Problemos, su kuriomis susiduriama, rengiant prekybos šviežiomis žuvimis vietą, ketvirtadienį aptartos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos posėdyje.

„Paviljonai jau pastatyti. Viskas artėja prie pabaigos. Reikia aptarti problemas, su kuriomis dar susiduriama, kiek turi dirbti paviljonai“, – tvirtino komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas.

Prekybos šviežiomis žuvimis vietas, einant Šiaurinio rago link, įrenginėjančios įmonės „Klaipėdos laivų remontas“ Infrastruktūros ir energetikos tarnybos viršininkas Gintaris Milvydas tvirtino, kad problemų kilo dėl paviljonų pajungimo prie nuotekų tinklų.

„Įstrigome. Manėme, kad leidimą bus gauti paprasčiau. Paaiškėjo, kad reikia gauti ir sąlygas iš įmonės „Klaipėdos vanduo“. Pastarąsias jau turime, bet jos yra mums per sunkios“, – komentavo vadovas.

Pasak G.Milvydo, planuota paviljonus pajungti į lietaus nuotekų tinklus. Šie yra po vagonėliais. Tačiau įmonė „Klaipėdos vanduo“ nurodė jungtis į nuotekų tinklus, kurie yra už 160 metrų.

„Tokių statybos darbų juk nepradėsime. Jei gautume leidimą jungtis į nuotekų tinklus, darbus baigtume per dvi savaites“, – tvirtino vadovas.

Surado kompromisą

Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamento direktorė Dalia Venckūnienė aiškino, kad problema yra ta, kad paviljonai pastatyti ant lietaus vandens nutekėjimo kolektoriaus. Tai yra ir avarinis išleidėjas, kuriuo vanduo būtų išleidžiamas, jei kiltų ekstremali situacija.

„Leidžiamės į kompromisą. Leidžiame pasijungti į nuotekų tinklus, jei savininkai įsipareigotų, susidarius ekstremaliai situacijai, savo lėšomis per 1-2 val. patraukti vagonėlius. Tačiau tokiu atveju reikia tartis su miesto savivaldybe“, – teigė vadovė.

Pasak V.Bernoto, tinklų klausimą pavyks išspręsti. Tą garantavo ir Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Nenori dirbti pirmadieniais

Posėdžio metu svarstyta, kiek turėtų veikti paviljonai, iš kurių prekiaujama šviežiomis žuvimis.

Prekybos šviežiomis žuvimis koordinatorius Mindaugas Rimeikis pasakojo, kad žvejams blogiausiai prekyba eidavosi pirmadieniais ir antradieniais. Pirmąją savaitės dieną jie parduodavo tik nuo 25 iki 70 kilogramų žuvų. Pasitaikydavo, kad tik 10 kilogramų.

„Žmonės po išeiginių būna viskuo apsirūpinę. Žvejų nuomone, paviljonai pirmadieniais ir antradieniais neturėtų dirbti, o kitomis dienomis prekyba vyktų“, – teigė koordinatorius.

M.Rimeikio nuomone, prekybos laiko nereikėtų atskirai riboti. Jis priklauso nuo paklausos. Miesto centre vykstant renginiams, šviežiomis žuvimis būdavo prekiaujama ir iki 2 val. nakties.

„Jūros“ švenčių metu žvejai parduodavo nuo 0,5-1 toną žuvų.

„Jei kainos bus tokios pat kaip turguje, tada prekybos nebus. Visą laiką žvejai už žuvis prašydavo mažiau nei prekyvietėse. Aišku, jie pardavinėti menkių po 2-3 litus, plekšnių po 0,5 lito už kilogramą negali. Žvejams taip pat reikia uždirbti, išlaikyti šeimas“, – pabrėžė koordinatorius.

Dėl operatoriaus – diskusijos

Posėdžio metu klausimų kilo ir dėl turgelio operatoriaus išrinkimo. G.Milvydo teigimu, norinčių yra. Tarp jų ir žvejų asociacijos, ir „Senasis“ turgus. Operatorius bus išrinktas apklausos būdu. Kai kurie komisijos nariai baiminosi, kad neatsitiktų taip, jog turgelyje pradės prekiauti įmonės, o ne patys žvejai.

„Nesinorėtų taip, kad susidarytų situacija, kaip su žuvų aukcionu, kai mažieji žvejai buvo išstumti didžiųjų įmonių“, – tvirtino tarybos narys Vidmantas Plečkaitis.

Kai kurių komisijos narių nuomone, sutartyje reikėtų įrašyti punktą, kad pirmenybė prekiauti turgelyje būtų teikiama priekrantės žvejams.

M.Rimeikio nuomone, šias prekybos vietas turtų valdyti patys žvejai. Jo teigimu, nesinori, kad ši vieta virstų trečiu turgumi Klaipėdoje.

Komisijos nariai siūlė nustatyti ir dienų skaičių, kiek turi veikti turgelis, kad jis nuolat nebūtų uždarytas. Manoma, kad jis galėtų veikti 200 dienų per metus.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/svieziu-zuvu-turgeli-zada-atidaryti-birzelio-pabaigoje-634344#ixzz34QHmuomh
Vytauto Petriko nuotr. 

 

Komentarai

koment.