“Independence”

 

Vygantas Varieties 
“Independence”
Šiandien į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas – saugykla „Independence“ (kodėl laivas nepavadintas lietuvišku “Laisvės” pavadinimu, žinoma, keista, bet tiek jau to). Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, korespondentai ir žurnalistai aplipę Šiaurės molą, Šiaurinį ir Pietinį ragus gėrėjosi įplaukiančio laivo, kuris kartu su terminalu prie Kiaulės nugaros salos Kuršių mariose, turėtų užtikrinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, vaizdu. Į Klaipėdą atvyko ir valstybės vadovai. 
Kita vertus, į Lietuvą kito mėnesio pabaigoje atvyks UNESCO misija, kuri rūpinasi pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančia Kuršių nerija, nes kai kam dar kyla klausimų dėl terminalo poveikio aplinkai. SkGD terminalas, kaip objektas, nepatenka į saugomą Kuršių nerijos teritoriją, nei į jos buferinę zoną, nei į UNESCO paveldo teritoriją – terminalo teritorija yra Klaipėdos uosto ribose, tačiau Rusijos pusė  kreipėsi į Pasaulio paveldo centrą dėl SkGD terminalo. Motyvai žinoma politiniai į kuriuos didesnio dėmesio kreipti nereikėtų. Ne Rusijai mus mokyti.
O kaip dėl klaipėdiečių ir kompensacijų, kurios buvo pažadėtos už sparčius savivaldybės Tarybos sprendimus dėl SkGD projekto? Gatvių sankirtų vedančių į uostą rekonstrukcijos, naujo baseino statybos finansavimas. Šie dalykai juda į priekį, bet terminalo kaina, kaip kalba kai kurie uostininkai, gali būti ir II Smiltynės perkėlos uždarymas. Tada čia jokia kompensacija, o tik nauji nepatogumai miestiečiams patekti prie jūros. 
Gal ir terminalo atidarymo proga, o gal todėl, kad savivaldos rinkimai nebetoli, Lietuvos premjeras, šiandien dalyvaujantis laivo sutikimo iškilmėse, nutarė  kartu su biudžetu pratęsti PVM lengvatą šildymui neterminuotai ir prie šio klausimo negrįžti iki kadencijos pabaigos. O kaip gi kitaip? Matyt nesuprastų nei kolegos – bičiuliai partiečiai, nei tauta į kurią taip dažnai apeliuojama, kad tokiame euforiniame energetinio independence fone (SkDG terminalas, biokuro katilų statyba, modernios kogeneracinės elektrinės, “Gazpromo” nuolaidos Lietuvai) šildymo kainos, dar ir šalia krentančių pasaulinių naftos kainų,  imtų ir pradėtų didėti? Pas mus gi įprasta, kad didėja tik aukštų pareigūnų ir politikų atlyginimai bei maisto produktų kainos. Ne kitaip.
Dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo valstybės biudžete susidariusį biudžeto pajamų trūkumą – 200 mln. Lt – teks dengti nenumatant papildomų 53 mln. Lt, skirtų kompensavimui už šildymą. Iš kokių lėšų? Anot  Butkevičiaus, bus ieškoma galimybių didinti valstybės valdomų įmonių įmokas į biudžetą ir mažinti suplanuotas išlaidas. Vertėtų pažymėti, kad vyriausybės pozicija mažinant valdymo ir pertekliniam administravimui skirtas išlaidas būtų tikrai sveikintina.
Nepaisant kritikos ir būgštavimų dėl laivo nuomos ir statybos darbų kainos, terminalo jungčių statybos grafiko, ar tas dujų vamzdis prie Kiaulės nugaros bus tinkamame gylyje (atrodo visi lietuviai yra specialistai ne vien krepšinio srityje) šiuo strateginiu techniniu projektu Lietuva gali didžiuotis. Kaip sakoma, jis buvo pradėtas  reikiamoje vietoje reikiamu laiku. 
Štai Suomija ir Estija taip pat nori projektuoti suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau negali užsitikrinti finansinės ES paramos. Planai statyti dujų jungtį tarp abiejų šalių ir ją aptarnaujantį SkGD terminalą egzistavo senai, tačiau  šiaurės kaimynai nesugebėjo susitarti dėl konkrečių plano detalių – kur terminalai turėtų stovėti. Dabar teigiama, kad didesnis terminalas būtų Suomijoje, o mažesnis – Estijoje.  Bet reikia dar ir nutiesti vamzdyną, o tik tuomet bus pastatytas pats terminalas. Pagal planą du LNG terminalai, būtų sujungti 60 km ilgio vamzdžiu per Baltijos jūrą, o projektas kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Kartais sakoma kad estai ekonomiškai mus lenkia, bet jiems savo independence  dar teks palaukti.

Šiandien į Klaipėdos jūrų uostą įplaukė suskystintųjų gamtinių dujų laivas – saugykla „Independence“ (kodėl laivas nepavadintas lietuvišku “Laisvės” pavadinimu, žinoma, keista, bet tiek jau to). Klaipėdiečiai ir miesto svečiai, korespondentai ir žurnalistai aplipę Šiaurės molą, Šiaurinį ir Pietinį ragus gėrėjosi įplaukiančio laivo, kuris kartu su terminalu prie Kiaulės nugaros salos Kuršių mariose, turėtų užtikrinti Lietuvos energetinį savarankiškumą, vaizdu. Į Klaipėdą atvyko ir valstybės vadovai. 

Kita vertus, į Lietuvą kito mėnesio pabaigoje atvyks UNESCO misija, kuri rūpinasi pasaulinio kultūros paveldo sąraše esančia Kuršių nerija, nes kai kam dar kyla klausimų dėl terminalo poveikio aplinkai. SkGD terminalas, kaip objektas, nepatenka į saugomą Kuršių nerijos teritoriją, nei į jos buferinę zoną, nei į UNESCO paveldo teritoriją – terminalo teritorija yra Klaipėdos uosto ribose, tačiau Rusijos pusė  kreipėsi į Pasaulio paveldo centrą dėl SkGD terminalo. Motyvai žinoma politiniai į kuriuos didesnio dėmesio kreipti nereikėtų. Ne Rusijai mus mokyti.

O kaip dėl klaipėdiečių ir kompensacijų, kurios buvo pažadėtos už sparčius savivaldybės Tarybos sprendimus dėl SkGD projekto? Gatvių sankirtų vedančių į uostą rekonstrukcijos, naujo baseino statybos finansavimas. Šie dalykai juda į priekį, bet terminalo kaina, kaip kalba kai kurie uostininkai, gali būti ir II Smiltynės perkėlos uždarymas. Tada čia jokia kompensacija, o tik nauji nepatogumai miestiečiams patekti prie jūros. 

Gal ir terminalo atidarymo proga, o gal todėl, kad savivaldos rinkimai nebetoli, Lietuvos premjeras, šiandien dalyvaujantis laivo sutikimo iškilmėse, nutarė  kartu su biudžetu pratęsti PVM lengvatą šildymui neterminuotai ir prie šio klausimo negrįžti iki kadencijos pabaigos. O kaip gi kitaip? Matyt nesuprastų nei kolegos – bičiuliai partiečiai, nei tauta į kurią taip dažnai apeliuojama, kad tokiame euforiniame energetinio independence fone (SkDG terminalas, biokuro katilų statyba, modernios kogeneracinės elektrinės, “Gazpromo” nuolaidos Lietuvai) šildymo kainos, dar ir šalia krentančių pasaulinių naftos kainų,  imtų ir pradėtų didėti? Pas mus gi įprasta, kad didėja tik aukštų pareigūnų ir politikų atlyginimai bei maisto produktų kainos. Ne kitaip.

Dėl PVM lengvatos šildymui pratęsimo valstybės biudžete susidariusį biudžeto pajamų trūkumą – 200 mln. Lt – teks dengti nenumatant papildomų 53 mln. Lt, skirtų kompensavimui už šildymą. Iš kokių lėšų? Anot  Butkevičiaus, bus ieškoma galimybių didinti valstybės valdomų įmonių įmokas į biudžetą ir mažinti suplanuotas išlaidas. Vertėtų pažymėti, kad vyriausybės pozicija mažinant valdymo ir pertekliniam administravimui skirtas išlaidas būtų tikrai sveikintina.

Nepaisant kritikos ir būgštavimų dėl laivo nuomos ir statybos darbų kainos, terminalo jungčių statybos grafiko, ar tas dujų vamzdis prie Kiaulės nugaros bus tinkamame gylyje (atrodo visi lietuviai yra specialistai ne vien krepšinio srityje) šiuo strateginiu techniniu projektu Lietuva gali didžiuotis. Kaip sakoma, jis buvo pradėtas  reikiamoje vietoje reikiamu laiku. 

Štai Suomija ir Estija taip pat nori projektuoti suskystintų gamtinių dujų terminalą, tačiau negali užsitikrinti finansinės ES paramos. Planai statyti dujų jungtį tarp abiejų šalių ir ją aptarnaujantį SkGD terminalą egzistavo senai, tačiau  šiaurės kaimynai nesugebėjo susitarti dėl konkrečių plano detalių – kur terminalai turėtų stovėti. Dabar teigiama, kad didesnis terminalas būtų Suomijoje, o mažesnis – Estijoje.  Bet reikia dar ir nutiesti vamzdyną, o tik tuomet bus pastatytas pats terminalas. Pagal planą du LNG terminalai, būtų sujungti 60 km ilgio vamzdžiu per Baltijos jūrą, o projektas kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Kartais sakoma kad estai ekonomiškai mus lenkia, bet jiems savo independence  dar teks palaukti.

Vygantas Vareikis 

 

Komentarai

koment.