Vygantas Vareikis. Pinigai

 

Kiek gi matė Lietuva pinigų nominalų ir valiutos reformų per visą neramų dvidešimtą amžių kur prasidėjo su  carinės Rusijos rubliais ir kapeikomis (auksinė Nikolajaus II moneta iki šiol yra vertinama  ne tik kolekcionierių tarpe)? Klaipėdos krašte veikė Vokietijos imperijos markė, ant kurios, atskyrus šį kraštą nuo Vokietijos, 1919 metais buvo uždėti specialūs Klaipėdos krašto antspaudai, o atėjus prancūzams, buvo išleisti Miunchene išspausdinti banknotai (Notgeld). Tada net Palanga turėjo atskirus pinigus.
1923 metais, hiperinfiacija užgriuvusi Vokietiją, palietė ir Klaipėdos kraštą, kuomet ūkininkai nebenorėjo pardavinėti produktų  už silpną markę. Tuo metu Vokietijoje žmogus palikęs prie parduotuvės krepšį su pinigais, dažnai rasdavo tik pinigus, o ne patį krepšį. 
1922 metų pabaigoje Lietuvoje  buvo įvestas stiprus litas kuris išsilaikė iki 1940 metų sovietinės okupacijos, kai atėjo kūju ir pjautuvu pažymėtas rublis. Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje cirkuliavo Vokietijos Reichsmarkė, o sovietų laikais po 1945 metų lietuviai susidūrė su įvairiomis mainų priemonėmis – maisto kortelėmis (iki 1947 metų), červoncais, rubliais, bonais. 
Įdomiausia valiutos reforma po karo įvyko Vokietijos federacinėje respublikoje. Šalies finansų sistema buvo žlugusi, reichsmarkės vertė dėl karo išlaidų smarkiai krito, sugrįžo natūriniai mainai, dominavo doleris ir tokios keitimosi priemonės kaip amerikietiškos cigaretės. 1948 metų birželio 18 dieną, penktadienį, VFR gyventojams buvo pranešta, kad birželio 20 dieną prasidės pinigų reforma ir kad kiekvienas vokietis gaus po 40 vokiečių markių, o  nuo pirmadienio birželio 21 d. reichsmarkė nebegalios. Vokiečiai sekmadienį ilgose eilėse laukė savo 40 markių. O pirmadienį įvyko stebuklas: staiga visų parduotuvių vitrinos, kurios iki tol buvo tuščios (niekas nenorėjo pardavinėti už  krentančią valiutą), buvo pripildytos prekių ir maisto produktų, apie kuriuos vokiečiai jau buvo pamiršę. Beveik kiekvienas vokietis atsiminė, ką jis pirko už savo pirmąją markę. Reforma tapo išeities tašku Vokietijos pramonės stebuklui. O vieninteliai, kurie nukentėjo, buvo valiutos spekuliantai ir perpardavinėtojai.
1961 metų sausio 1 dieną Sovietų sąjungoje taip pat įvyko pinigų reforma –  dešimt kartų buvo denominuotas rublis. Keičiami buvo tik taupomosiose kasose esantys rubliai, tad prasidėjus gandams prasidėjo valiutos ir brangiųjų metalų supirkinėjims. Maskvoje , o ir Lietuvoje plačiai nuskambėjo taip vadinamoji „valiutininkų byla“, kai keletas asmenų (daugiausia žydų tautybės) buvo nuteisti mirties bausme. Pirmąją 1961 metų dieną buvo pranešta, kad monetos nuo vienos iki penkių kapeikų bus nekeičiamos ir jų nominalas liks galioti. Ar daug kas skaitė laikraščius pirmąją Naujųjų metų dieną?
Šalia rublio Lietuvoje egzistavo nelegali užsienio valiutos rinka, ir nors formaliai doleris buvo lygus rubliui,  keičiamas jis buvo toli gražu ne sovietinio valstybinio banko nustatytu kursu. 
Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais,  Lietuvoje vyko spartus pinigų vertės kritimas, JAV dolerio ir Vokietijos markės triumfas, į kurį Lietuvos valdžia atsakė laikinųjų pinigų, liaudiškai vadinamų „vagnorkomis“ (pagal tuometinio ministro pirmininko pavardę)  arba „žvėreliais“ (kadangi ant jų buvo pavaizduoti įvairūs gyvūnai)  įvedimu. Pinigų keityklas apgulė  valiutos keitėjai, kurie gaudydavo užsieniečius, o pačius keitėjus gaudydavo policija. 1993 metų birželio pabaigoje pasirodė lietuviškas litas, valiutos keitėjus palikęs be darbo. 
Po Naujųjų metų atsisveikinsime su litu, o politinis Europos sąjungos projektas – euras suskambės lietuvių piniginėse. XXI amžiuje lito istorija pasibaigs. Bent kol kas. 

Kiek gi matė Lietuva pinigų nominalų ir valiutos reformų per visą neramų dvidešimtą amžių kur prasidėjo su  carinės Rusijos rubliais ir kapeikomis (auksinė Nikolajaus II moneta iki šiol yra vertinama  ne tik kolekcionierių tarpe)? Klaipėdos krašte veikė Vokietijos imperijos markė, ant kurios, atskyrus šį kraštą nuo Vokietijos, 1919 metais buvo uždėti specialūs Klaipėdos krašto antspaudai, o atėjus prancūzams, buvo išleisti Miunchene išspausdinti banknotai (Notgeld). Tada net Palanga turėjo atskirus pinigus.

1923 metais, hiperinfiacija užgriuvusi Vokietiją, palietė ir Klaipėdos kraštą, kuomet ūkininkai nebenorėjo pardavinėti produktų  už silpną markę. Tuo metu Vokietijoje žmogus palikęs prie parduotuvės krepšį su pinigais, dažnai rasdavo tik pinigus, o ne patį krepšį. 

1922 metų pabaigoje Lietuvoje  buvo įvestas stiprus litas kuris išsilaikė iki 1940 metų sovietinės okupacijos, kai atėjo kūju ir pjautuvu pažymėtas rublis. Antrojo pasaulinio karo metu Lietuvoje cirkuliavo Vokietijos Reichsmarkė, o sovietų laikais po 1945 metų lietuviai susidūrė su įvairiomis mainų priemonėmis – maisto kortelėmis (iki 1947 metų), červoncais, rubliais, bonais. 

Įdomiausia valiutos reforma po karo įvyko Vokietijos federacinėje respublikoje. Šalies finansų sistema buvo žlugusi, reichsmarkės vertė dėl karo išlaidų smarkiai krito, sugrįžo natūriniai mainai, dominavo doleris ir tokios keitimosi priemonės kaip amerikietiškos cigaretės. 1948 metų birželio 18 dieną, penktadienį, VFR gyventojams buvo pranešta, kad birželio 20 dieną prasidės pinigų reforma ir kad kiekvienas vokietis gaus po 40 vokiečių markių, o  nuo pirmadienio birželio 21 d. reichsmarkė nebegalios. Vokiečiai sekmadienį ilgose eilėse laukė savo 40 markių. O pirmadienį įvyko stebuklas: staiga visų parduotuvių vitrinos, kurios iki tol buvo tuščios (niekas nenorėjo pardavinėti už  krentančią valiutą), buvo pripildytos prekių ir maisto produktų, apie kuriuos vokiečiai jau buvo pamiršę. Beveik kiekvienas vokietis atsiminė, ką jis pirko už savo pirmąją markę. Reforma tapo išeities tašku Vokietijos pramonės stebuklui. O vieninteliai, kurie nukentėjo, buvo valiutos spekuliantai ir perpardavinėtojai.

1961 metų sausio 1 dieną Sovietų sąjungoje taip pat įvyko pinigų reforma –  dešimt kartų buvo denominuotas rublis. Keičiami buvo tik taupomosiose kasose esantys rubliai, tad prasidėjus gandams prasidėjo valiutos ir brangiųjų metalų supirkinėjims. Maskvoje , o ir Lietuvoje plačiai nuskambėjo taip vadinamoji „valiutininkų byla“, kai keletas asmenų (daugiausia žydų tautybės) buvo nuteisti mirties bausme. Pirmąją 1961 metų dieną buvo pranešta, kad monetos nuo vienos iki penkių kapeikų bus nekeičiamos ir jų nominalas liks galioti. Ar daug kas skaitė laikraščius pirmąją Naujųjų metų dieną?

Šalia rublio Lietuvoje egzistavo nelegali užsienio valiutos rinka, ir nors formaliai doleris buvo lygus rubliui,  keičiamas jis buvo toli gražu ne sovietinio valstybinio banko nustatytu kursu. 

Po nepriklausomybės paskelbimo 1990 metais,  Lietuvoje vyko spartus pinigų vertės kritimas, JAV dolerio ir Vokietijos markės triumfas, į kurį Lietuvos valdžia atsakė laikinųjų pinigų, liaudiškai vadinamų „vagnorkomis“ (pagal tuometinio ministro pirmininko pavardę)  arba „žvėreliais“ (kadangi ant jų buvo pavaizduoti įvairūs gyvūnai)  įvedimu. Pinigų keityklas apgulė  valiutos keitėjai, kurie gaudydavo užsieniečius, o pačius keitėjus gaudydavo policija. 1993 metų birželio pabaigoje pasirodė lietuviškas litas, valiutos keitėjus palikęs be darbo. 

Po Naujųjų metų atsisveikinsime su litu, o politinis Europos sąjungos projektas – euras suskambės lietuvių piniginėse. XXI amžiuje lito istorija pasibaigs. Bent kol kas. 

 

 

 

Komentarai

koment.