Julius Radauskas. Ar realu ir reikalinga Klaipėdoje turėti modernų futbolo stadioną?

Nepamenu laikų, kai tuometinis Klaipėdos “Žalgirio” (dabar Klaipėdos centrinis) stadionas turėjo visus 9000 sėdimų vietų, jos buvo neišlaužytos ir svarbiausia – užpildytos varžybų metu, bet žmonės šneka, kad tokie laikai buvo. Aš pats pamenu laikus, kai Klaipėdos “Atlantas” kelis metus iš eilės užimdavo prizines vietas aukščiausioje Lietuvos lygoje, tiesa tuo metu stadione sėdimų vietų jau buvo sumažėję perpus nes didelė jų dalis buvo išlaužytos ir niekada nepakeistos naujomis. Tais laikais į “Atlanto” varžybas vidutiniškai rinkdavosi ~1500-2000 žmonių, o per varžybas su pagrindiniais varžovais dėl medalių – Kauno FBK ir Vilniaus “Žalgiriu”, visos sėdimos vietos būdavo užpildomos. Pamenu kartą “Atlantas” su FBK žaidė varžybas sekmadienį per Jūros šventę, tai stadione buvo užpildytos ne tik sėdimos vietos, bet žmonės stebėjo varžybas ir stovėdami už vartų, o kai kurie užsiropštę ant tvoros ar šalia stadiono stovinčių apšvietimo bokštų. Panašus vaizdas buvo ir keliose Intertoto bei kvalifikacinėse UEFA taurės varžybose. Tuomet stadiono lankomumu Klaipėda lenkdavo Kauną ir Vilnių, kur tuo metu stovėjo du geriausi Lietuvos stadionai, kuriuose savo rungtynes žaisdavo rinktinė.

Vėliau buvo nuosmukis Klaipėdos futbole ir kelis metus reprezentacinė miesto komanda ne tik kad nekovojo dėl jokių titulų, bet atvirkščiai – kovojo dėl išlikimo ne tik aukščiausioje lygoje, bet ir apskritai Lietuvos futbolo žemėlapyje. Per tą laikotarpį Klaipėdos centrinis stadionas nesulaukė itin daug dėmesio. Tiesa, buvo atliekami kosmetiniai darbai ir girdėjosi skambios kalbos apie milijonines investicijas bei UEFA trečios kategorijos statuso suteikimą stadionui, kad jame galėtų vykti net Lietuvos rinktinės rungtynės, bet kai “Atlantas” 2013 metais vėl sugrįžo į Lietuvos futbolo elitą, viskas kuo klaipėdiečiai galėjo pasidžiaugti buvo šalia pagrindinio stadiono baigiama įrenginėti dirbtinės dangos aikštė ir veikiantis pagrindinio stadiono apšvietimas. Dirbtinės dangos aikštė jau buvo mažytis žingsnelis į priekį, nes tai reiškė, kad ankstyvą pavasarį, kai žemė dar įšalusi, Klaipėdos komandos jau galėjo varžovus priimti gimtajame mieste. Vis dėl to ši aikštė labiau primena aikštę skirtą treniruotėms ir mėgėjų varžyboms, bet tikrai ne aukščiausios lygos komandų kovoms.

Pastaraisiais metais, Klaipėdos komandoms sugrįžus į aukščiausią lygį ir demonstruojant neblogą žaidimą, žmonės noriai rinkosi žiūrėti futbolo varžybų, nepaisydami kur jos vyko. Ankstesnių metų lankomumo lygis nebuvo pasiektas, bet susidomėjimas akivaizdus. Matant kiek žmonių susirenka rungtynių dieną ir nepaisant stipraus vėjo, lietaus ar kepinančios saulės palaiko savo komandą, man kilo klausimas – o kiek žmonių lankytųsi futbolo varžybose, jei Klaipėda turėtų didelį (Lietuvos mastu) ir patogų stadioną, kuriame tilptų kokie 10000 žmonių, o ant jų galvų lietingą dieną neužlytų lietus, vėjuotą dieną neužpūstų vėjas, saulėtą dieną nekepintų ir į akis nespigintų saulė? O jei dar stadione būtų patogūs ir tvarkingi tualetai? Jei kėdžių nereiktų valytis atsineštomis servetėlėmis ar sėdėti pasitiesus maišiuką? “VIP” vietos iš tiesų būtų “VIP”, o ne sugriuvusi ložė, dabar pakeista paprasta palapine? O jei stadione būtų patogios prekybos vietos, kuriose be didelės sumaišties galima būtų nusipirkti gėrimų ir užkandžių bei komandos atributikos, o per garsiakalbius visame stadione žiūrovai vienodai gerai girdėtų stadiono pranešėjo skelbiamą informaciją ir matytų ją visada veikiančioje modernioje švieslentėje? Ar įmanoma, kad turint tokį stadioną, būtų pritraukiama kur kas daugiau žiūrovų nei dabar, kai abi Klaipėdos komandos demonstruoja neblogą žaidimą, bet net pačiu palankiausiu oru, retai kada stadione užsipildo bent pusė šiuo metu jame esančių sėdimų vietų?

Klaipėda šiuo metu turi dvi futbolo komandas, žaidžiančias aukščiausioje lygoje. Abi atrodo gana gerai, o “Atlantas” ne tik kaunasi dėl medalių, bet ir vėl dalyvauja Europos taurių varžybose. Deja, dalyvaudami susiduria su lygiai tokiomis problemomis kaip ir prieš 15 metų – Klaipėdos centrinis stadionas neatitinka UEFA reikalavimų aukščiausio lygio varžyboms. Kaip tada, taip ir dabar, prieš kovas Europoje suskubta atlikti kosmetinius darbus, kurie pagerina bendrą stadiono vaizdą, tačiau nesprendžia problemos iš esmės – pakeistos sulūžusios kėdės, padažyti turėklai, įrengtas stogelis žurnalisto vietai, kelios vietos neįgaliesiems ir pan. Tačiau palikta kasos būdelė stadiono prieigose, kurioje prieš varžybas sulindusios dirba dvi mergaitės, ranka pildančios informaciją bilietuose ir vos spėjančios suktis, kai iki Europos taurės rungtynių lieka pusvalandis ir nusidriekia ilgiausios eilės jų lėtumu besipiktinančių futbolo aistruolių. Tualetai yra ne pačiame stadione, o šalia jo, taigi norėdamas atlikti gamtinius reikalus, žmogus turi palikti stadioną, vėl praeiti bilietų kontrolę ir šiaip, apeiti pusę stadiono, jei sėdi rytinėje pusėje esančiose tribūnose arba naudotis arčiau stovinčiais biotualetais. Panaši situacija ir su gėrimų ir užkandžių prekybos vietomis, tik jų būna daugiau nei tualetų ir dažniausiai jos būna pastatomos tiek rytinėje, tiek vakarinėje pusėse. Pats stadionas pastatytas taip, kad jame  nėra nei užuovėjos, nei stogelių nuo lietaus ar saulės. Didžioji dalis Lietuvos futbolo sezono žaidžiama pavasarį ir rudenį, kai siaučia vėjai ir lyja lietūs, o sėdėti ant plyno lauko ir stebėti futbolo varžybas nėra pats maloniausias šeštadienio popietės praleidimo būdas. Kur kas maloniau tai daryti būtų uždarame stadione, kuriame aukščiau minėtos problemos būtų išspręstos. Į tokį stadioną būtų nebaisu atsivesti visą šeimą ir mėgiamos komandos rungtynes stebėti kartu.

Be abejo tokio stadiono statybos kainuotų daug. Bet žvelkime dar plačiau ir svajokime dar drąsiau. Aš manau, kad nereiktų apsiriboti vien stadiono pastatu. Man nuomone reikėtų pastatyti visą kompleksą, kuriame būtų ir kokybiški treniruočių aikštynai, ir futbolo mokyklai skirtos patalpos, ir treniruoklių salės, galbūt trumpas baseinas, pirtys, o taip pat barai/restoranai, prekybos centras, viešbutis, biurų patalpos, konferencijų centras ir pan. Tai būtų naujas traukos centras verslui ir miestiečiams, kuris generuotų pajamas miestui. Protingai valdant visas papildomas veiklas, iš jų galima turėti stabilias pajamas, kurios būtų skiriamos stadiono išlaikymui. Aišku dėl valdymo būdo reikėtų ieškoti geriausio sprendimo miesto politikams, ir privačiam verslui. Kaip pavyzdį galiu pateikti Kauno “Žalgirio” krepšinio klubą, kuris valdo Kauno areną ir pajamas gauna ne tik iš krepšinio, bet ir iš organizuojamų koncertų, konferencijų, kitų renginių ir ten esančių barų bei sporto klubo. Tokio komplekso atsiradimas Klaipėdoje duotų stiprų impulsą pakelti miesto futbolo komandų lygį. Pagaliau klubams atsirastų galimybė gauti tai, ko šiuo metu realiai nėra – tai kas užsienyje vadinama “matchday income”, o lietuviškai skambėtų maždaug “rungtynių dienos pajamos”. Tai pajamos, atitenkančios klubams už rungtynių dieną parduotus bilietus, atributiką, gėrimus ir maistą. Didesnis žiūrovų srautas ir naujos techninės galimybės potencialiai pritrauktų naujų rėmėjų, klubai sustiprėtų finansiškai ir būtų mažiau priklausomi nuo įvairių tai atsirandančių, tai dingstančių neaiškios kilmės investuotojų. O jei kartą per 10 metų pavyktų patekti į grupines Europos turnyrų varžybas – pridėtinė vertė būtų neišmatuojama vien už tai gautais pinigais.

Įsivaizduoju, kad ne vienas skaitantis šį rašinį šypsosi ir galvoja – “utopija”. Dažnas turbūt mano, kad Lietuva ir Klaipėda yra per maža rinka tokiai mano vizijai ir projektas būtų pasmerktas žlugti, nes Lietuvoje futbolas neuždirba pinigų, o ir šiaip – esame krepšinio šalis. Visų pirma – mitas, kad Lietuvoje krepšinis populiaresnis už futbolą. Taip, Lietuviai ypač aistringai palaiko Lietuvos krepšininkus tarptautiniuose turnyruose. Pasaulio, Europos čempionatai, Olimpinės žaidynės, Eurolygos varžybos yra gausiai žiūrimos ir aptarinėjamos, kai jose žaidžia lietuviai. Bet praėjęs savaitgalis parodė, kad net Kaune žaidžiant “Žalgiriui” ir “Lietuvos rytui” LKF taurės finale, nesurenkama pilna arena. Pusfinaliuose ir aštuntfinaliuose lankomumas apskritai buvo skaičiuojamas šimtais. Kai Lietuvoje 2011 m. vyko Europos krepšinio čempionatas ir Panevėžyje susitiko Ispanija su Prancūzija, Cido arena buvo pustuštė. Įsivaizduokite koks būtų ažiotažas, jei Lietuvoje susitiktų Prancūzijos ir Ispanijos futbolo rinktinės? O kas labiau žiūrima per televiziją ir aptarinėjama kitą dieną, jei varžybose nedalyvauja lietuviai – Čempionų lyga ar Eurolyga, Ispanijos, Italijos, Anglijos ir Vokietijos krepšinio ar futbolo lygų rungtynės? Atsakymas vienareikšmiškas – futbolas Lietuvoje yra populiaresnis už krepšinį, kaip ir visame pasaulyje. Todėl jis turėtų ir būti gerbiamas atitinkamai, o pradėti galima nuo tinkamos infrastruktūros sukūrimo. Panašaus dydžio ir ekonominio pajėgumo valstybėse stovi modernūs stadionai, kiekvieną savaitę pritraukiantys būrius gerbėjų, štai keli pavyzdžiai:

 

  • Rygos “Skonto” stadionas (Latvija) – 9500 sėdimų vietų, stadione yra VIP ložės, kavinės, biurai ir spaudos centras;
  • Talino “A. Le Coq” stadionas (Estija) – 9692 sėdimų vietų, šalia stadiono yra ~500 vietų “Sportland” stadionas, kuriame rungtyniauja žemesnių lygų ir rezervinės komandos;
  • Mariboro “Ljudski Vrt” stadionas (Slovėnija) – 12994 sėdimos vietos. Jei Ryga ir Talinas yra kur kas didesni miestai už Klaipėdą, tai Mariboras yra maždaug trečdaliu mažesnis, bet į kiekvienas Slovėnijos lygos varžybas stadione renkasi ~5000 žiūrovų, o Mariboro komanda kasmet kovoja dėl vietos Čempionų ar Europos lygos grupių varžybose. Šiemet jų stadione lankėsi Lisabonos “Sporting”, Gelzenkircheno “Schalke” ir Londono “Chelsea”.

 

Visų trijų stadionų tribūnos yra dengtos, visuose trijuose stadionuose koncertų metu telpa 25-35 tūkst. žmonių, o juose yra koncertavusios tokios grupės kaip Depeche Mode, Metallica, Iron Maiden ir kt. Matydamas aukščiau paminėtus pavyzdžius, noriu tikėti, kad ir Klaipėda yra pakankamai ambicingas miestas tam, kad įgyvendintų panašų projektą ir taip taptų patrauklesnis ne tik jo gyventojams, bet ir Lietuvos bei užsienio turistams ir investuotojams. Belieka tikėtis, kad kada nors tokios ambicijos bus įgyvendintos.

 

Komentarai

koment.