Prisidėti prie miesto plėtros siūlys verslui

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas įsitikinęs, kad miestas turi pastatų ir žemės perteklių, todėl, užuot koncentravusis į Europos Sąjungos (ES) lėšų “paėmimą”, daugiau dėmesio reikėtų skirti viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimui. Jau rengiamas planas, į kokius miestui svarbius darbus galėtų investuoti ir privatūs verslininkai.

Pasak Savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo pavyzdžių Klaipėdoje yra. Tai – Danės krantinių bei “Švyturio” arenos valdymo koncesijos.

“Tai nėra pilnos apimties bendradarbiavimas, koks galėtų būti, bet tai yra pirmieji žingsniai”, – tvirtino R. Zulcas ir pripažino, kad uostamiestyje tokių projektų, kur privatus partneris būtų suprojektavęs ir pastatęs objektą, o vėliau teikęs paslaugą, kol kas nėra.

Jis pažymėjo, jog tokių projektų rekomenduojama vertė turėtų būti ne mažesnė nei 10 mln. eurų. Griebtis tokios partnerystės pravartu, kai miesto poreikiai, apibrėžti Bendrajame plane, yra didesni nei leidžia miesto biudžetas ar ES parama.

“Trūksta resursų, kartais ir techninių žinių. Darbuotojai ne visada spėja sekti paskutines naujienas, o organizuojant statybos konkursą būtina atsižvelgti į XXI amžiaus naujoves ir “atrastus dviračius” užsienyje”, – tvirtino specialistas ir pripažino, kad privatūs verslai kai kuriuos projektus padaro greičiau ir pigiau nei viešasis sektorius.

Direktorius įvardijo kelis miestui svarbius projektus, kurie ir galėtų tapti viešosios bei privačios partnerystės simboliu.

Tarp jų – regioninio futbolo stadiono, SPA su atviru baseinu Giruliuose statyba (esą pajūryje trūksta paslaugų, ten esanti neįgaliųjų paplūdimio aikštelė neišnaudojama), piliavietės atkūrimas (netrukus ten įsikurs konferencijų centras, tačiau norima išvystyti miestiečiams ir turistams patrauklų objektą), Šv. Jono bažnyčios atkūrimas (joje su evangelikų bendruomenės pritarimu būtų galima steigti bendruomenės namus).

Tarp siūlymų yra ir nemažai diskusijų sukėlęs siūlymas statyti naują Savivaldybės pastatą “Laivitės” teritorijoje, vystyti uostelių tinklą Danės upėje (dėl to projektuojami pakeliami ar pasukami tiltai) ar atkurti Vasaros estradą.

“Bandymai ją atgaivinti – nesėkmingi. Buvo atlikta studija ir nuspręsta panaikinti sėdimas vietas, padaryti pievą, o stoginę rekonstruoti. Turėtų būti apmąstyta, kokias dar miestui naudingas funkcijas estrada galėtų suteikti ir neštų pelną. Reikėtų atsiklausti privataus sektoriaus, nes objektas yra patrauklioje vietoje”, – tvirtino R. Zulcas.

Privatus kapitalas galėtų susidomėti ir II vandenvietės pavertimu į visuomenės poreikiams skirtą objektą, daugiaaukščių automobilių stovėjimo garažų statyba šalia miesto centro ar marinos įrengimu Ledo rago įlankoje, kur jau išvalytos šiukšlės ir būtų galima svarstyti apie dar vieno jachtklubo atsiradimą.

Kai kurie komiteto nariai suabejojo, ar verslininkai bus susidomėję vien tik su laisvalaikiu bei turizmu susijusiais projektais, tačiau R. Zulcas tvirtino, kad projektai pasirinkti neatsitiktinai – Palangoje turizmas išvystytas nepakankamai, Neringą gniaužia apribojimai, o turint 98 km pajūrio juostą ją galima išnaudoti tokiems projektams, kurie į Klaipėdą trauktų ne tik lietuvius, bet ir užsienio turistus.

Teko pripažinti, kad Savivaldybėje kol kas nėra bendros tvarkos ar procedūrų, jei verslas norėtų bendradarbiauti. Kiekvienu atskiru atveju, anot R. Zulco, priimami politinio lygio sprendimai ir diskutuojama.

Sutarta, kad Savivaldybės valdininkai parengs privataus ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimui tinkamų projektų sąrašą, o politikai priims atitinkamus sprendimus dėl siūlymų įgyvendinimo.

Griebtis partnerystės su privačiu verslu pravartu, kai miesto poreikiai, apibrėžti Bendrajame plane, yra didesni nei leidžia miesto biudžetas ar ES parama.

Dažniausiai pasirašomos koncesijos sutartys

2015 metų duomenimis, Viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) sutartys įgyvendinamos 22 savivaldybėse. Iš viso įgyvendinamos 34 VPSP sutartys, iš kurių 32 yra koncesijų sutartys, 2 – valdžios ir privačių subjektų partnerystės. Praėjusiais metais daugiausia VPSP sutarčių vykdė Panevėžio miesto savivaldybė (4 sutartys), o Kauno miesto, Kėdainių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendina po 3 VPSP sutartis. Per 2014 metus buvo investuota 54,7 mln. litų, didžioji investicijų dalis skirta Palangos aplinkkelio statybai.

 

Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/ekonomika/ekonomikos-naujienos/prisideti-prie-miesto-pletros-siulys-verslui-1407762/

© www.ve.lt redakcijos archyvo nuotr.

Komentarai

koment.