Piktžaizdžių savininkus kviesis ant kilimo

Svarstoma, kad valstybinį žemės sklypą išsinuomojusiems asmenims reikėtų nustatyti prievolę per 2-3 metus pradėti ir baigti statybas. Esą galbūt tuomet Klaipėdos senamiestyje nebūtų tokių apleistų dykrų, kurios priklauso privatiems asmenims ir metų metais niekas jose nevystoma.

Tokia mintis kilo miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkui Simonui Gentvilui. Jis vakar kartu su kitais komiteto nariais bei Savivaldybės administracijos darbuotojais apžvelgė ne vieną senamiestyje esančią apleistą teritoriją ar objektą ir aiškinosi, kodėl daugelis jų taip ir stovi metų metais užkonservuoti.

Moka, bet nedaro

Valdininkai aiškino, kad buvęs “Baltijos” kino teatras nuo 2014 m. jau nebėra įtrauktas į apleistų statinių sąrašą, tačiau mokesčiai šio objekto savininkui esą yra pakelti 10 kartų. Savivaldybės atstovai pasakojo, kad prieš 1,5 metų buvo išduotas naujos sąlygos parengti projektinius pasiūlymus, tad esą yra vilties, kad netrukus darbai pradės judėti.

“Išduotos ne vienos sąlygos, parengti detalieji planai, kodėl savininkai nieko nestato – sunku pasakyti. Gal skaičiukai nesubėga”, – apie priešais esantį sklypą, kuriame kadaise stovėjo senosios svarstyklės, sakė Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas.

Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Gružienė minėjo, jog prieš porą mėnesių šio sklypo savininkai lankėsi pas miesto merą ir prašė, kad komercinė šio sklypo paskirtis būtų pakeista į gyvenamąją, bet esą po šio susitikimo taip ir nebuvo pateiktas atitinkamas prašymas. Valdininkų žiniomis, šio sklypo savininkai kiekvieną mėnesį moka kone 15 tūkst. eurų dydžio žemės nuomos mokestį, tad esą akivaizdu, kad ir jie yra suinteresuoti kuo greičiau pastatyti čia pelną nešantį objektą. Juolab kad archeologiniai tyrimai jau yra atlikti.

S. Gentvilas tikisi, kad artimiausiame komiteto posėdyje pavyks sulaukti abiejų šių verslininkų ir iš pirmų lūpų išgirsti, kokie yra jų planai.

Į komiteto posėdį ketinama pasikviesti ir aukciono metu Didžiojoje Vandens g. 27 esančius statinius įsigijusius asmenis bei išsiaiškinti, kada ir kas ten bus daroma. Taip pat žadama detaliau aiškintis, kada pajudės Didžiosios Vandens g. 26, 28 bei 28A pastatų rekonstrukcijos.

Garažus “suvalgys” gatvė?

Politikams akis badė ne tik Jono kalnelio prieigose esantys apleisti sklypai. Dar labiau aikčioti vertė pačioje senamiesčio širdyje riogsančios apleistų garažų eilės. R. Gružienė paaiškino, kad visi garažai turi savininkus. Jie žemės nenuomoja, tad priversti juos tvarkytis didinant mokesčius nėra galimybės.

Vienas iš kelių, kuris priimtiniausias atrodė ir politikams – priimti sprendimą, kad turi būti tiesiama Pylimo gatvė, kuri ir “suvalgytų” dalį garažų. Tiesiog tuomet Savivaldybė turėtų išpirkti iš savininkų tuos garažus ir juos galėtų nugriauti. Gatvės tiesimui netrukdantys garažai, pasak R. Gružienės, pagal detalųjį planą kažkada turėtų tapti komercinės paskirties objektais. Tačiau panašu, kad iki tol jų savininkus dar “pašukuos” Statybos inspekcija bei viešosios tvarkos sergėtojai, nes gali būti, kad kai kurie garažai įrengti nelegaliai, o nugriautų vietoje už aukštos tvoros kaupiasi padangos ir kitos šiukšlės.

Klaipėdos Pompėja

Politikai apžvelgė ir tarp Parodų rūmų bei Dailės akademijos esančius žemės sklypus. Nors jų vadinti apleistais liežuvis politikams neapsivertė, visgi domėtasi, kada šioje vietoje bus kas nors išvystyta. R. Gružienė paaiškino, kad šioje vietoje planuojama atkurti kvartalą. Palei Tomo gatvę bus suformuoti 3 sklypai ir dar 7 pagal nesamą Junkerių gatvę.

“Kitais metais aukcionų būdu planuojame tuos sklypus parduoti”, – apie tarp Parodų rūmų bei Dailės akademijos esančius žemės sklypus sakė R. Gružienė.

Tačiau Kultūros paveldo departamento vyriausiasis valstybinis inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas iš anksto perspėjo būsimus pirkėjus, kad jie įsigis “Klaipėdos Pompėją”, mat esą būtent šioje vietoje tikimasi atkasti istorinius Klaipėdos klodus.

“Kai čia kasė šulinuką, 2,5 metro gylyje, jau tada radau XV amžiaus radinių. Čia tikrai rasime visą Klaipėdos istoriją”, – vylėsi L. Kavaliauskas.

Toks paveldosaugininko entuziazmas ne itin džiugino valdininkus, mat tai tarsi iš anksto užprogramuoja itin vangų šių sklypų vystymą.

Turgus parduos

Taip pat politikai domėjosi ir Senojo turgaus teritorijoje, Galinio Pylimo g. 4, esančio nenaudojamo didžiulio baltų plytų pastato likimu. Senojo turgaus direktorius Arvydas Gaudiešius pasakojo, jog šis pastatas buvo statytas maždaug prieš 30 metų, kai Klaipėdos turgavietėje prekiaudavo daug pietiečių. Esą buvo planuota, kad šiame pastate bus įrengtas viešbutis ir komercinės patalpos, bet statybos sustojo ir pastatas iki šių dienų taip ir išstovėjo užkonservuotas.

“Kad kas nors labai domėtųsi šiuo pastatu, negaliu pasakyti. Gal kiek stabdo tai, kad jis bus parduodamas kartu su prie jo prisišliejusiu senoviniu statiniu”, – minėjo A. Gaudiešius.

Pasak jo, abiejų šių pastatų kompleksą bus bandoma parduoti dar šiais metais.

 

 

 

Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/piktzaizdziu-savininkus-kviesis-ant-kilimo-1409204/

© Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Komentarai

koment.