Pinigai į Klaipėdą negrįžta

Klaipėdos politikai susidomėjo, kiek lėšų, sumokėtų už miško iškirtimą, sugrįžta į miestą. Skaičiuojama, kad uostamiesčio savivaldybė ir čia įsikūrusios kompanijos per penkerius metus už miško iškirtimą į valstybės biudžetą pervedė apie milijoną eurų.

Urėdijos lėšos nepasiekia

Kretingos miškų urėdą Antaną Baranauską į posėdį vakar pasikvietė miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai. Šiai urėdijai priklauso ir Klaipėdoje esantys miškai.

„Vykdome daug projektų, kur turi būti iškirsti miškai, tarp jų – Pamario gatvės rekonstrukcija, kelio iš Labrenciškių į Melnragę tiesimas. Tokius projektus vykdė ir geležinkelininkai, kitos Klaipėdos kompanijos. Per penkerius metus į valstybės biudžetą sumokėjome apie milijoną eurų. Domimės, ar tie pinigai, kurie išeina iš miesto kišenės, sugrįžta į miškus“, – posėdį pradėjo minėto komiteto pirmininkas Simonas Gentvilas.

A.Baranauskas aiškino, kad šie pinigai urėdijos nepasiekia. Pasak urėdo, jie nukeliauja į valstybės biudžetą, o juos tvarko Aplinkos ministerija.

„Jei miestas norėtų savo teritorijoje kažkur pasodinti mišką, duotų sklypą, tada mes sodinimui skirtume lėšų iš fondo, skirto bendroms reikmėms. Į jį “įkrenta” 15 proc. nuo urėdijos gaunamų pajamų. Tai ne tos pačios lėšos, kurios sumokamos į valstybės biudžetą už miško iškirtimą“, – tvirtino urėdas.

Kopos visiškai sunyko

Komiteto narys Algirdas Grublys atkreipė dėmesį, kad medžiais būtų galima apsodinti plynę tarp Pirmosios ir Antrosios Melnragių.

Politikai domėjosi, kaip Kretingos miškų urėdijai sekasi dirbti Smiltynėje. Pastarosios miškas jai buvo perduotas prieš metus.

„Ten mūsų veikla ribota. Daugiau saugome, o ne dirbame. Esame numatę išdegusiuose plotuose pasodinti kalnapušių“, – tvirtino urėdas.

Diskutuota ir apie kopagūbrio priežiūrą. S.Gentvilas atkreipė dėmesį, kad dalį jo turi prižiūrėti urėdija, tačiau tai atlieka savivaldybė. Pasak A.Baranausko, kopagūbrį urėdija turėtų globoti nuo viršūnės į kranto pusę. Tačiau kopos yra sunykusios, medžių šaknys išlindusios.

„Nėra ribos, kur mes turėtume prižiūrėti. Nuo sovietmečio kopomis niekas nesirūpino, o tai daryti reikia nuolat. Turi dirbti žmonės, kurie visada jomis rūpintųsi“, – tvirtino urėdas.

Savivaldybė nori miškų

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Raimonda Gružienė teigė, kad savivaldybė taip pat gali gauti lėšų iš valstybės miškų fondo, tačiau ji turi pasitikėjimo teise valdyti mišką.

„Esame suderinę plotus, kuriuos galėtume valdyti. Tarp jų – Poilsio parkas, kurio teritorija priskiriama miškui, miškai prie Danės. Jų būklė netenkina. Norėtųsi, kad būtų rekreacinės paskirties želdynai. Jei perimtume tuos miškus, pasiruoštume programą ir gautume tikslinių lėšų“, – teigė vyriausioji specialistė.

Tačiau, anot R.Gružienės, miškų perėmimui reikia didelių išlaidų, kad būtų sutvarkyti dokumentai. A.Baranauskas tvirtino, jog savivaldybė tikrai galėtų perimti miškus prie Danės.

„Mes svajojame apie tai. Jie mums kaip šuniui penkta koja“, – sakė urėdas.

Komiteto nariai prašė, kad urėdija miesto teritorijoje esančiuose miškuose įrengtų poilsiavietes, suoliukus. A.Baranauskas žadėjo pasidomėti šia galimybe.

Skaitykite daugiau: http://klaipeda.diena.lt/naujienos/klaipeda/miesto-pulsas/pinigai-i-klaipeda-negrizta-736604#ixzz41jQo0pld

Vytauto Petriko nuotr./www.kl.lt

Komentarai

koment.