Diskusija Klaipėdos universitete: Klaipėda privalo tapti sveikatos turizmo ir profesionalių sportininkų rengimo centru

Penktadienį, lapkričio 4 d., KU Senato salėje prie bendro stalo susėdę universiteto, miesto savivaldybės ir Lietuvos Tautinio olimpinio komiteto vadovai pradėjo gvildenti idėją, kaip sujungti pajėgas ir paversti Klaipėdą sveikatinimo ir profesionalaus sporto Meka. Tam reikalinga bendra ir aiški strategija, leisianti pritraukti dideles Lietuvos ir užsienio verslo investicijas.

Sveikatos, ar Gyvybės klasterio kūrimo idėją generuojantys Klaipėdos universiteto vadovai teigia, kad sveikata, sportas, rekreacija ir turizmas – yra mokslo, verslo ir visuomenės gerovės komponentai. KU jie yra ir neatskiriama edukacijos dalis. KU Sveikatos mokslų fakultete rengiami šioms veikloms reikalingi profesionalai – nuo biomedicinos inžinierių, slaugytojų, kineziterapiautų iki visuomenės sveikatos ir socialinio darbo specialistų. Iš Pedagogikos fakulteto čia perkelta ir Kūno kultūros katedra.

Per keletą pastarųjų metų pasirinkusiųjų studijas KU Sveikatos mokslų fakultete padaugėjo 25 proc., nors abiturientų skaičius vien šiemet šalyje sumažėjo 10-čia proc. Sveikatos mokslų fakultetas šiuo metu yra didžiausias Klaipėdos universitete – čia studijuoja apie 1500 studentų.

„Jūros ir technologijų mokslai neabejotinai yra mūsų Universiteto flagmanai, išskiriantys mus iš kitų šalies universitetų. Tačiau Sveikatos mokslai yra itin populiarūs. O ateityje, galbūt papildyti ir klinikinės medicinos studijomis, manau, neabejotinai dar labiau sustiprintų KU pozicijas ne tik regione, bet ir visoje Lietuvoje.“ – sako KU Rektorius, prof. habil. dr. Eimutis Juzeliūnas.

Pasak Rektoriaus, Universitetas profesionalaus sporto plėtroje taip pat jau žengė pirmuosius žingsnius – pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su krepšinio ekipa „Neptūnas“, šią savaitę parašais bus patvirtintas panašus susitarimas ir su krepšinio moterų komanda „Fortūna“. KU didžiuojasi olimpiadų, kitų tarptautinių čempionatų medalininkais – olimpinės bronzos laimėtoju sunkiaatlečiu A. Didžbaliu, ar daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionu sportinių šokių ansambliu „Žuvėdra“. Daugiau nei pusę išsilaikyti reikalingų lėšų Universitetas „užsidirba“ pats – per įvairią projektinę veiklą, už mokamas studijas. Tačiau savo studentus, įvairių sporto šakų profesionalius sportininkus, remia dosniai – mokestį už studijas jiems mažina iki 90 proc.

Sveikatos, sporto, poilsio ir turizmo sektoriai neabejotinai yra svarbūs ne tik Klaipėdos universiteto bet ir miesto perspektyvoje. Klaipėda – vienintelė Lietuvoje didžiuojasi Sveiko miesto statusu, o tai įpareigoja gerinti sąlygas miestiečiams sveikatintis ir sportuoti. Diskusijoje dalyvavęs Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas informavo apie miesto planus šioje srityje. O jie nemenki – kitų metų pabaigoje planuojama atidaryti aukščiausius tarptautinius standartus atitiksiantį baseiną, kurio klaipėdiečiai laukia bene dešimtmetį. Taip pat numatoma statyti Ledo areną, kapitaliai remontuoti Futbolo mokyklą, įrengti dar kelias dirbtinės ir natūralios žolės futbolo aikštes, Sąjūdžio parke planuojama įrengti trasas BMX dviračiams ir riedlentėms. Dvi sporto sales – Burių ir Pilies gatvėse – dėl uosto plėtros ir piliavietės tvarkymo planų planuojama nugriauti, tačiau jau ieškoma vietos naujoms statyti. Sporto bazes, taip pat ir esančias bendrojo lavinimo mokyklose, valdyti ketinama centralizuotai. Tikimasi, kad tai naudoti sales leistų 20-čia proc. efektyviau, nei dabar.

„Miesto prioritetas yra ne meistriškumas, o masiškumas. – sako savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas. – Klaipėda pirmoji šalyje iš miesto biudžeto įvedė sportuojančio moksleivio krepšelį. Nuo 2012 m. į 20 eur. per mėnesį paramą už kiekvieną moksleivį gali pretenduoti ne tik biudžetinės įstaigos, bet ir privatūs sporto klubai. Šiuo pavyzdžiu pasekė ir šalies valdžia, dabar taip pat skirianti 15 eur. krepšelį kiekvienam sportuojančiam vaikui. Tačiau mes suprantame, kad ignoruoti profesionalų negalime – nematydami žvaigždžių, mažesnieji neturės į ką lygiuotis. Todėl diskutuoti dėl galimų sąlyčio taškų miestas neatsisako.“

Buvęs Lietuvos Tautinio Olimpinio komiteto vicepirmininkas, Klaipėdos universiteto Kūno kultūros katedros dėstytojas, doc. dr. Arvydas Juozaitis pažymėjo, kad, vystydamas Sveikatos ir Sporto klasterio idėją, uostamiestis gali pralaužti ledus ir tapti užkrečiamu pavyzdžiu, šalyje steigiant Olimpinius centrus, ar parkus.

„Latvijoje galioja nuostata, kad visuose miestuose, prie aukštųjų mokyklų, turi būti ir Olimpiniai centrai. Tokie yra Ventspilyje, Liepojoje, Rygoje, net Rucavoje toks kuriamas. Infrastruktūra naudojama gali būti ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Panašiu keliu einama ir Čekijoje. Lietuvoje, baiminantis galimų Tarptautinio Olimpinio komiteto sankcijų už galimus saugomos olimpinės simbolikos naudojimo pažeidimus, kurti Olimpinius centrus susilaikoma. Tačiau steigti Olimpinį parką – greičiausiai niekas nedraustų. Nacionaliniai olimpiniai komitetai privalo vystyti olimpinį švietimą – manau, kad Olimpiniai parkai būtų puiki priemonė“ – sako doc. dr. A. Juozaitis.

Klaipėda turi puikų pajūrį, medicinos įstaigas, ekonominį potencialą, unikalius energetinius ir sveikatinimo resursus, todėl tiesiog privalo tapti kurortu, orientuotu į sveikatos turizmą, su profesionalaus sporto plėtros centru – sako KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, prof. Artūras Razbadauskas. Esą, vien šalia Klaipėdos esantys geoterminiai vandenys gali teikti milžinišką pridėtinę vertę. Islandija nėra atlikusi jokių savo geoterminių vandenų mokslinių tyrimų, tačiau tai netrukdo į ten esančią „Blue lagoon“ pritraukti po 300 tūkst. turistų kasmet, statyti klinikas, kurti kosmetikos prekės ženklus ir kt.

Teigiama, kad jau yra pradėtas projektas, pagal kurį į biotechnologijas, geoterminius resursus ir profesionalų sportą apimančią infrastruktūrą Klaipėdoje verslas pasirengęs investuoti daugiau kaip 50 mln. eurų. Tačiau sėkmingam tokio projekto vystymui būtinas aiškus miesto, universiteto ir verslo santykis, diskusija ir planavimas.

„ Reikia kuo greičiau suburti Klaipėdos universiteto, miesto, sveikatos įstaigų ir verslo potencialą. Sveikatinimo sfera moksline prasme Klaipėdoje yra itin gerai išplėtota. Laikas integruoti miesto ir verslo resursus, kad mokslo potencialą paverstume naujomis paslaugomis, puikia infrastruktūra, papildomomis darbo vietomis, tai yra – ekonominės plėtros ir geros gyvenimo kokybės perspektyva Klaipėdai.“ – sako KU Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, prof. Artūras Razbadauskas.

Gyvenimo kokybės indeksą kasmet skelbiančio vieno didžiausių tarptautinių duomenų analizės portalų „Numbeo“ duomenimis Lietuva užima 32 vietą tarp 86 valstybių. Pernai mūsų šalies indeksas krito net 5 pozicijomis žemyn – 2014 metais Lietuva užėmė 27 vietą. Vienas iš vertinimo kriterijų yra sveikata ir sveikatinimas. Prof. Artūro Razbadausko nuomone, įgyvendinus diskusijoje išsakytus siūlymus, bent jau šiuos gyvenimo kokybės rodiklius šalis galėtų stipriai pagerinti.

 

Daugiau skaitykite: http://www.ve.lt/naujienos/klaipeda1/klaipeda/diskusija-klaipedos-universitete-klaipeda-privalo-tapti-sveikatos-turizmo-ir-profesionaliu-sportininku-rengimo-centru-1507371/

Nuotr.: www.ve.lt

Komentarai

koment.