Liberali alternatyva 2020 m. biudžetui: NE – mokesčių naštos didinimui, TAIP – efektyvesniam esamų valstybės rezervų išnaudojimui

Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nepritaria teikiamam 2020 m. valstybės biudžeto projektui bei jį lydintiems įstatymams, nes jų priėmimas žlugdytų gležną Lietuvos visuomenės stuburą – viduriniąją klasę, užkrautų jai papildomą mokesčių naštą ir demotyvuotų dirbančiuosius. Liberalų įsitikinimu, valstybė spręsdama nūdienos problemas gali ir turi efektyviau išnaudoti esamus rezervus, neįvedinėti jokių naujų mokesčių bei nedidinti senųjų, o mokesčių mokėtojus labiau įtraukti į tiesioginį valstybės valdymą, suteikiant jiems teisę savo nuožiūra paskirstyti dalį sumokamų mokesčių.    

 

Lėtėjanti pasaulio ekonomika bei prastėjančios Lietuvos ekonomikos augimo prognozės nepajėgia apmaldyti valdančiųjų noro kartu su 2020 m. valstybės biudžetu ženkliai gyventojams ir verslui padidinti mokesčių naštą. Nors toks labai pavojingas eksperimentas gali duoti priešingų nei tikimasi rezultatų: sumažinti įplaukas į biudžetą, dar labiau demotyvuoti sąžiningus mokesčių mokėtojus bei didinti šešėlinę ekonomiką.

„Įvertindamas sistemingą Vyriausybės pažadų nesilaikymą dėl mokestinės bazės stabilumo užtikrinimo bei įsibėgėjančias valdančiųjų lenktynes, pavadintas „ką dar galime apmokestinti“, Liberalų sąjūdis yra priverstas konstatuoti, jog, patvirtinus valdžios numatytą 2020 m. biudžetą, bent jau vidurinioji Lietuvos klasė – visuomenės stuburas, jos stabilumo garantas – kitąmet gyvens prasčiau nei šiemet. Tokį neigiamą pokytį lems, nepaisant prastėjančios ekonominės aplinkos, tebesiūlomas selektyvus mokestinės naštos didinimas bei neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) įšaldymas, kuris paveiktų apie 900 tūkst. šalies dirbančiųjų – didžiąją dalį šalies darbo jėgos. Dėl tokio valdančiųjų ketinimo lėtinti savo pačių anksčiau patvirtintą spartesnį NPD augimą per 2 metus mažiausias pajamas gaunantieji turėtų netekti 360 eurų. Būtent vartotojai ir viduriniosios klasės atstovai sumokės valdžios siūlomų pakeitimų sąskaitą. Liberalai tam visomis priemonėmis priešinsis ir nepritars pavojingiems valdančiųjų mokestiniams eksperimentams“, – teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė ir frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Liberalų įsitikinimu, lėtėjant ekonomikai, ypatingai svarbūs yra du aspektai: pasitikėjimo valstybe didinimas ir valdžios sprendimų nuoseklumas. Todėl siekis gauti papildomų įplaukų į biudžetą „paskutinės minutės“ mokestiniais pakeitimais yra nepateisinamas, nes nesukuria pasitikėjimo aplinkos nei gyventojams, nei verslui. Atsižvelgiant į tai Liberalų sąjūdis siūlys įstatymu įtvirtinti, kad su biudžetu nebūtų galima keisti mokesčių sistemos, o priimant mokestinius įstatymus būtų besąlygiškai laikomasi 6 mėnesių įsigaliojimo termino.

„Valstybė turi pakankamai nepanaudotų rezervų: vien oficialiai pripažįstamame „šešėlyje“ yra per 1 mlrd. eurų. Todėl iš principo nepritariame ėjimui lengviausiu keliu: daugiau paimti iš tų, kurie sąžiningai dirba ir moka mokesčius. Pasisakome prieš tai, kad atsirastų nauji mokesčiai ar didėtų senieji. Esant poreikiui, vien optimizavus valstybės valdomą turtą ir kitus išteklius, per metus, galima nesunkiai rasti papildomus 500 mln. eurų. Apskritai valdžia turėtų liautis bauginti ir draudimais „muštruoti“ Lietuvos gyventojus. Tuomet mokesčiai šalyje būtų mokami suprantant, kad pastarieji yra reikalingi bendrosioms valstybėms paslaugoms, o ne valdžios įnoriams tenkinti. Beje, liberalų įsitikinimu, mokesčių mokėtojai turėtų būti labiau įtraukti į tiesioginį valstybės valdymą: jiems turėtų būti suteikta teisė savo nuožiūra paskirstyti dalį sumokamų mokesčių Mūsų siūloma inovacija – gyventojams suteikti galimybę leisti 3% nuo sumokamo GPM skirti pasirinktai savivaldos sričiai“, – aiškina Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas, liberalas Simonas Gentvilas.

Liberalų teigimu, valdžios siūlomi vadinamieji „taršos“ mokesčiai, ne sprendžia, o gilina esamas aplinkosaugines problemas bei tėra priemonė valdžiai susirinkti papildomų pinigų.

„Mums reikėtų ne biudžetą didinti, o taršą mažinti. Todėl vietoje valdžios peršamo automobilių registracijos mokesčio, skatinančio neatsisakyti taršiausių automobilių eksploatacijos ar kitų fragmentinių aplinkosauginių mokesčių, siūlome įstatymu suteikti rinkai aiškų signalą, kad CO2 išmetimai nuo 2021 m. turės konkrečią kainą. Todėl sprendimų priėmėjams reikia jau šiandien daryti sprendimus, mažinančius CO2 išmetimus, tuo pačiu didinančius galimybes mokėti mažesnius mokesčius“, – teigia Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, liberalas Martynas Nagevičius.

 

Detalus Liberalų sąjūdžio požiūris į 2020 m. biudžetą bei siūlomos alternatyvos – prezentacijoje – https://bit.ly/2VZnVCg;

Komentarai

koment.