Saulius Budinas. Vėžlio žingsniu į proveržį.

Kiekvienas miestas, kaip ir kiekvienas racionalus žmogus ar atsakingas verslas, planuoja ką, kada ir kaip įgyvendins savo gyvenime. Posakis „Neatidėliok rytojui to, ką gali padaryti šiandien“ prašyte prašosi būti pritaikomas mūsų miesto valdantiesiems politikams, gana atsainiai brėžiantiems Klaipėdos miesto planus.

Išanalizavęs parengtą Klaipėdos miesto savivaldybės 2022–2024 metų strateginį veiklos planą matau daug miestiečiams svarbių projektų bei viešųjų paslaugų, kurių įgyvendinimą ir tobulinimą būtų galima gerokai paspartinti.

Modernus bendruomenės centras galėtų atsirasti jau 2024 m.

Šiuo metu modernų bendruomenės centrą-biblioteką turime šiaurinėje miesto dalyje. Tai – Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka. Pagerėjo situacija ir centrinėje miesto dalyje, užbaigus rekonstruoti „Kauno atžalyno“ biblioteką.

Kas šiuolaikiniame pasaulyje yra biblioteka miestiečių gyvenime? Tai jau nebėra vien spausdintų ir elektroninių informacijos paslaugų teikimas. Tai – ir edukacinių bei kultūrinių projektų įgyvendinimas, praturtinantis miestiečių gyvenimą, itin aktualus augančiam jaunimui ir inteligentiškiems senjorams. Modernios bibliotekos sukuria erdvę vietos bendruomenių narių užimtumui ir tarpusavio bendravimui, saugo tautinį bei tautinių mažumų identitetą ir paveldą, rūpinasi jo sklaida.

2015 metais buvo konstatuota, kad prasčiausia situacija yra pietinėje miesto dalyje, kur bibliotekų tinklas neatitinka tarptautinių standartų, nes maži bibliotekų filialai tiesiog išsibarstę daugiabučiuose. Dėl to buvo nuspręsta statyti modernų bendruomenės centrą-biblioteką Žardės mikrorajone.

Projektas parengtas dar 2020 metais, tačiau dabartinių valdančiųjų planuose šio centro statybos nenumatyta įgyvendinti net iki 2025 metų, nors lėšų tam tikrai galima rasti. Esu įsitikinęs, kad pietinės Klaipėdos miesto dalies poreikiams tikrai reikia skirti daugiau dėmesio, dėl to teikiau pasiūlymą keisti Strateginį veiklos planą numatant baigti centro statybas per dvejus metus, kas yra išties realu.

Pėsčiųjų ir dviračių takai bei žvyruotos gatvės

Klaipėdos mieste šiuo metu yra per 20 kilometrų žvyruotų kelių, jiems asfaltuoti planus rengiantys politikai šiais metais yra numatę skirti tik 100 tūkst. eurų, kitąmet – 200 tūkst. eurų, o 2024 metais – 600 tūkst. eurų.

Tuo pat metu Liepojos gatvę dubliuojančios gatvės tiesimui, kuri tikrai nėra prioritetinė ir nėra tokia skausminga problema kaip žvyrkeliai mieste, Strateginiame plane 2022–2023 metais numatyta skirti per 1 milijoną 300 tūkst. eurų.

Derėtų pakoreguoti numatytą finansinį planą bei kaip įmanoma greičiau išasfaltuoti varganus 20 kilometrų žvyrkelio, nedarančio garbės Klaipėdai.

Tai pat teikiau pasiūlymą dėl pėsčiųjų ir dviračių takų ties Baltijos prospektu, Šilutės plentu, Minijos, Pilies, Varpų, Dubysos ir Liubeko gatvėmis kapitalinio remonto, kad būtų padidintas takų rišlumas. Skirtingai nei Strateginio plano autoriai, kurie numato darbus atlikti per ketverius metus, manau, kad visiškai realu tai įgyvendinti iki 2024 metų pabaigos.

Paprastiems darbams – pernelyg ilgi terminai

Gilinantis į Strateginio plano projektą neišvengiamai kliūva akis už numatytų terminų, skirtų atlikti elementarius ūkiškus darbus. Štai įėjimo į Smiltynės paplūdimį atraminių apsauginių sienučių remontą užbaigti numatyta 2024 metais. Pripažinkime, kad ūkiškas vyras iki šio termino savo rankomis namą galėtų suręsti, dėl to siūlau šiuos darbus atlikti iki 2023 metų pabaigos. Planuotojai nusimatė dvejus metus tvarkyti atramines apsaugines sienutes įėjime į Girulių paplūdimį, tad siūlau tai padaryti nedelsiant, dar šiais metais.

Kapitaliai sutvarkius Girulių plentą, automobilių parkavimo aikšteles, pagaliau sutvarkykime įėjimus į paplūdimius, kurie šiandien atrodo apgailėtinai.

Taip pat kartu su augančiais naujais projektais, pavyzdžiui – dygstančia nauja mokykla Kretingos gatvėje, derėtų paraleliai planuoti ir kitus susijusius objektus. Atidarius mokyklą, moksleivių saugumui bus labai svarbus pėsčiųjų bei dviračių tiltas per Danės upę, padėsiantis vaikams iš Tauralaukio saugiai ir greitai pasiekti namus ir mokyklą. Strateginio plano projekte numatyta iki 2023 metų organizuoti tik šio tilto architektūrinį konkursą, o techninio projekto parengimo apskritai planuose nėra. Todėl teikiau pasiūlymą architektūrinį konkursą skelbti dar šiais metais, o techninį projektą parengti 2023 metais.

Ambicingesnis planavimas nereikalauja daug lėšų, tačiau spartina miesto vystymąsi.

Daugiau dėmesio moksleivių kūno kultūros ugdymui

Sportuojančio vaiko ugdymo krepšelio dydis miesto Taryboje buvo patvirtintas dar tada, kai mūsų šalyje nebuvo įvestas euras. Visi puikiai suprantame, kokie ekonominiai pokyčiai iki šiol yra įvykę, kaip infliacija paveikė visų paslaugų, tarp jų ir viešųjų, kainas.

Privačiuose sporto klubuose bei būreliuose šiuo metu sportuoja per tris tūkstančius jaunųjų klaipėdiečių. Manau tikslinga skirti 20 proc. daugiau lėšų sportuojančio vaiko krepšeliui nei dabar numatyta Strateginiame veiklos plane. Taip būtų sudarytos sąlygos gerinti šios viešosios paslaugos kokybę.

Kad paslauga būtų kokybiška, svarbūs ne vien profesionalūs ir savo darbą mylintys pedagogai, tačiau ir mokyklų infrastruktūra. Galiu drąsiai teigti, kad daugelio Klaipėdos mokyklų sporto salėms bei aikštynams reikalingas atnaujinimas. Dar 2018 metais buvo patvirtinta miesto bendrojo ugdymo mokyklų stadionų ir kitos sporto infrastruktūros atnaujinimo programa, kurioje buvo suplanuota visus darbus įgyvendinti per 5 metus. Judant dabartiniais tempais net per dešimt metų programos nerealizuosime. Nuo plano smarkiai atsiliekama.

Nebūčiau linkęs tobulinti kuklios valdančiųjų miesto strateginio plano vizijos, jei tam nebūtų įmanoma rasti lėšų. Tikrai verta racionaliai peržiūrėti kai kurias miesto išlaidas, kurias galima drąsiai pavadinti neapdairiu švaistymu.

Pavyzdžiui, racionalu būtų kol kas susilaikyti nuo daugiau nei 6 milijonų eurų dydžio finansinės paramos Klaipėdos universitetinės ligoninės modernizavimui, nes šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos dėl ligoninių pertvarkos. Įvykus reformai tiesiog gali paaiškėti, kad tokią solidžią sumą iš Klaipėdos miesto biudžeto padovanojome Sveikatos apsaugos ministerijai.

Taip pat ne pirmus metus vis lieka įspūdingos sumos nepanaudotų savivaldybės biudžeto lėšų, kurios vis perkeliamos į ateinančius metus.

Tikiuosi, kad į mano pasiūlymus valdančioji dauguma ir Savivaldybės administracija atsižvelgs, o miesto proveržis pradės įgauti realų pagreitį.

duobegiruliaimodernu

Komentarai

koment.