Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas į susitikimą pakvietė Seimo narius, atstovaujančius klaipėdiečių interesus ir išsakė Klaipėdos miestui aktualius klausimus, kurie yra svarbūs rengiant atitinkamų sričių įstatymų pakeitimus bei planuojant kitų metų biudžetą. „Jau visai čia pat Seimo rudens sesija, tarp kurios pagrindinių darbų yra ir 2016 metų valstybės biudžeto tvirtinimas. Todėl labai džiaugiuosi, kad turime progą visi kartu susėsti prie vieno stalo ir aptarti pačius aktualiausius klaipėdiečiams klausimus. Tikuosi, kad per Jus – uostamiesčio gyventojų interesams atstovaujančius Seimo narius – šie klausimai bus sėkmingai pristatyti nacionaliniu lygmeniu,“- sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Meras bei susitikime dalyvavę Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovai išsakė aktualias problemas šešiose pagrindinėse srityse: 1) Sveikatos priežiūros; 2) Transporto ir susisiekimo reguliavimo; 3) Civilinės saugos užtikrinimo ir valdymo; 4) Triukšmo valdymo; 5) Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo); 6) Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos. Sveikatos priežiūros srityje, atsižvelgiant į didžiulį telefoninės psichologinės pagalbos poreikį, prašoma iš valstybės biudžeto lėšų finansuoti skubios psichologinės konsultacijos bei informacijos telefonu paslaugą. Taip pat mero teigimu būtų tikslinga sugrąžinti galimybę savivaldybėms kontroliuoti leidimų išdavimą besisteigiančioms privačioms pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms. Dabar Savivaldybė negali užtikrinti visavertės pirminės sveikatos priežiūros, nes nežino, kokios privačios sveikatos priežiūros įstaigos veikia mieste. Transporto ir susisiekimo reguliavimo srityje vienas problematiškiausių klausimų yra keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi tarifai. Atkreipiamas dėmesys, kad būtų tikslinga savivaldybių taryboms leisti nustatyti šių tarifų ribas ir taip užkirsti kelią piktnaudžiavimui šioje srityje. Kitas klausimas – išlaidų kompensavimas iš savivaldybės biudžeto maršruto Kuršių mariomis Klaipėda – Juodkrantė – Nida vežėjui. Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų teigimu, šios išlaidos turėtų būti kompensuojamos iš visų savivaldybių, kurias kerta maršturas biudžetų, o ne tik iš Klaipėdos miesto. Civilinės saugos užtikrinimo ir valdymo srityje prašoma pakeisti  teisinę bazę atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdoje šiuo metu prišvartuotas valstybinės reikšmės pavojingas objektas – Suskystintų gamtinių dujų terminalas. Atlikus pakeitimus, galėtų būti skiriamas didesnis valstybės finansavimas civilinės saugos užtikrinimui Klaipėdos mieste. Triukšmo valdymo srityje prašoma inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis Triukšmo žemėlapių atnaujimas kas penkerius metus būtų finansuojamas iš valstybės, o ne iš savivaldybių biudžetų lėšų. Triukšmo žemėlapiais siekiama reguliuoti triukšmo lygį šalies miestų ir rajonų savivaldybėse. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) srityje, siekiant užtikrinti sėkmingą daugiabučių namų renovaciją ir skaidrumą ją atliekant, prašoma tarpininkauti pavedant Aplinkos ministerijai ar Būsto energijos taupymo agentūrai parengti viešą informaciją apie tai, kaip yra paskirstomos lėšos renovacijai ir kuriems konkrečiai daugiabučiams namams skiriamos. Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos srityje prašoma tikslinti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos bei Teritorijų planavimo įstatymus juose konkretizuojant su visuomenės informavimu susijusius punktus. Be šių Seimo nariams išdėstytų probleminių sričių, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas dėmesį atkreipė ir į dar du klausimus. Uostamiesčio vadovas vylėsi, kad neformaliojo vaikų švietimo finansavimas, pradėtas nuo šių metų rugsėjo mėnesio, nenutrūks ir toliau, kadangi neformalus švietimas, kaip ir formalus, yra labai svarbi vaikų lavėjimo sąlyga. Kitas klausimas – tai gyventojų pajamų mokesčio (GPM) perskirstymas tarp savivaldybių. „Neseniai Konstitucinis teismas pripažino, jog gyventojų pajamų mokesčio dalies pervedimo į savivaldybių biudžetus teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Aš labai tikiuosi, kad ieškant šaltinių kompensuoti padarytą žalą, nenukentės kitų savivaldybių, o tame tarpe ir Klaipėdos miesto, gyventojų interesai,“ – sakė Vytautas Grubliauskas.

Kol kai kurios uostamiesčio pėsčiųjų perėjos nyksta, kitos tampa saugesnėmis. Dar šiam mėnesiui nesibaigus greta 12 perėjų planuojama įrengti kryptinį apšvietimą. Tikimasi, kad šviesesnėse perėjose dar labiau sumažės nelaimingų atsitikimų rizika. Šiomis dienomis kur kas šviesesnė tapo Liepojos g., ties Vasaros estrada esanti pėsčiųjų perėja. Čia prasidedant mokslo metams įrengtas kryptinis apšvietimas. Žibintai pasukti taip,